Accept

1979-1989

1990-2005

"ACCEPT" tai turbūt daugeliui nuo vaikystės žinoma vokiečių "heavy" metalo grupė susikūrusi Solingeno miestelyje, Vokietijoje. Vokalistas Udo Dirkschneider'is su klasės draugu gitaristu Michael‘iu Wagner‘iu (vėliau tapusiu garsiu prodiuseriu) 1968 metais sukūrė grupę „Band X“, kuri 3 metus koncertavo įvairiuose vietiniuose klubuose. 1971 m. jie persivadino į „Accept“. Grupėje tuo metu dar grojo bosistas Dieter‘is Rubach‘as ir būgnininkas Frank‘as Friedrich‘as. Tuo metu Wagner‘is nutarė, kad kur kas jam geriau sekasi dirbti studijoje, o ne groti gitara. „Accept“ sudėtis nepastovi buvo iki 1976 metų, kol grupėje pradėjo rinktis žmonės, kuriems buvo lemta išgarsinti „Accept“ vardą visame pasaulyje. Pirmasis stabilus atėjęs grupės narys buvo gitaristas Wolf‘as Hoffmann‘as. Nors jis atėjo į grupę turėdamas vos 3 metų grojimo patirtį, bet užsispyrimu ir noru dirbti buvo daug pranašesnis už konkurentus. Vėliau prisijungė prie grupės buvęs „Pythagoras“ boso gitaristas Peter‘is Baltes‘as. Antrąja gitara grojo Jorg‘as Fischer‘is. Lūžio taškas buvo 1978 metai, kai vaikinai buvo pakviesti sugroti "Rock am Rhein" festyvalyje. Jame „Acceptai“ susipažino su menedžeriu Frank‘u Martin‘u, kurio dėka grupė pasirašė kontraktą su leidėjais iš „Metronome“ įrašų kompanijos ir buvo pakviesta į įrašų studiją, kur nuo 1979 metų rugsėjo iki gruodžio buvo įrašinėjamas pirmasis albumas, pavadintas grupės pavadinimu "Accept". Tačiau šis albumas nesulaukė didelės sekmės. Jis buvo silpnas, žalias, grupės stilius dar tik formavosi.

Nors buvo suplanuoti koncertai, bet dėl ligos grupę palieka būgnininkas Frank‘as Friedrich‘as. „Accept“ atsidūrė sunkioje padėtyje, tačiau netikėtai savo paslaugas pasiūlo jų pačių autobuso vairuotojas Stefan‘as Kaufmann‘as. Pasirodymai su juo buvo tokie sėkmingi, kad Stefan‘ui buvo pasiūlyta tapti pilnateisiu grupės nariu. Tokiu būdu susidarė klasikinė „Accept“ sudėtis, kuriai buvo lemta įeiti į heavy metal istoriją.

Jų antras albumas „I‘m A Rebel“, išleistas 1980 liepą, tapo gana sėkmingu visoje Europoje. Muzikantai buvo pakviesti atlikti pirmąjį savo televizijos šou. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad visos albumo dainos buvo sukurtos ne pačių muzikantų. Grupei diktavo įrašų leidėjai „Metronome“ ir prodiuseris Dirk‘as Steffens‘as. „Metronome“ stengėsi iš „Accept“ išspausti finansinę naudą ir norėjo matyti grupės repertuarą labiau komerciniu. Vis dėlto „I‘m A Rebel“ dėka padaugėjo koncertų, grupės dainos buvo talpinamos įvairiuose rinkiniuose ir t.t.

1981 metais buvo išleistas albumas  pavadinimu "Breaker", kurio pasirodymas sukėlė sprogusios bombos efektą. Nors ant albumo viršelio vėl buvo paminėtas prodiuseris Dirk‘as Steffens‘as, tačiau šįkart patys muzikantai valdymo vairą laikė tvirtai savo rankose. Grupė visas praeities nesėkmes ir nusivylimus sudėjo į dainą „Son Of A Bitch“, kurios dainos tekstą leidėjai pabijojo išspausdinti albumo lankstinuke.

„Accept'ai" tuo metu pasirašė kontraktą su menedžere Gaby Hauke, kuri ne tik ant savo pečių paėmė visus grupės finansinius reikalus, bet ir pasirašinėdama Deaffy slapyvardžiu tapo daugelio „Accept“ hitų žodžių bendraautore. Galiausiai ji tapo gitaristo Wolf‘o Hoffmann‘o žmona... Sėkmingus metus grupė baigė prisidėdama prie "Judas Priest" pasaulinio turo.

Grįžę į gimtinę „Acceptai“ surengė eilę koncertų, tuo ne tik praplatindami fanų ratą, bet ir užsitraukdami kai kurių šou biznio atstovų nemalonę. Prasidėjo įvairūs teismai dėl neva sulaužytų anksčiau sudarytų kontraktų sąlygų, kurie grupei atnešė daug nuostolių. Gauti pinigai už albumus ir koncertus greitai išsibarstė ir reikėjo viską pradėti iš naujo. Dėl užklupusių nesėkmių iš grupės nutarė pasitraukti gitaristas Jorg‘as Fischer‘is. Laikinai jo vietą užėmė Jan‘as Kommet‘as, o visas gitarų partijas sekančiame albume „Restless and Wild“ įrašė Wolf‘as Hoffmann‘as. Nepaisant visų būgštavimų, albumas buvo labai stiprus ir įėjo į heavy metal istoriją su tokiais hitais kaip „Fast As A Shark“ ar „Princess Of A Down“.

Trumparegiška korporacijos „Metronome“ politika stabdė grupės tobulėjimą, todėl „Accept“ nutraukė su ja sutartį ir pereidama po grupės „Scorpions“ prodiuserio Dieter‘io Dierks‘o sparnu.

1983 m. pradėjo sklisti kalbos apie grupės įkūrėjo Udo Dirkschneider‘io išėjimą iš grupės, nes jis daug laiko skirdavo jaunų roko grupių albumų prodiusavimui, o dirbdamas su „Raven“ jis netgi atliko poros dainų vokalines partijas (viena iš jų – legendinė „Steppenwolf“ hito „Born To Be Wild“ nauja versija). Laimė, tokie gandai nepasitvirtino. Naujuoju gitaristu tapo Herman‘as Frank‘as, su kuriuo buvo 1983 įrašytas dar vienas sėkmingas albumas „Balls To The Wall“. Tačiau grupės naujoko netenkino buvimas Wolf‘o Hoffmann‘o šešėlyje ir jis pasuko savais keliais. Gitaristo problema išsisprendė greitai – į „Acceptus“ sugrįžo Jorg‘as Fischer‘is.

1984 m. buvo skirti koncertams. Didžiojoje Britanijoje ir JAV buvo koncertuota kartu su „Kiss“ ir Ozzy‘iu Osbourne‘u. Gyvi pasirodymai privertė atkreipti dėmesį festivalio „Monsters Of Rock“ organizatorius, kur teko groti kartu su Gary‘iu Moore‘u ir „Motley Crue“. Režisierius Jonathan‘as Temple‘as sukūrė pirmąjį „Acceptų“ vaizdo klipą dainai „Balls To The Wall“. Metai baigėsi visiška vokiečių rokerių pergale Europos žemyne, bet Amerika kol kas liko neįveikiama viršūne, nors ir ten buvo gerai užkabinta. Sekantys metai buvo lemiami.

1985 m. kovą buvo išleistas albumas „Metal Heart“, kuris sukrėtė visus savo galingumu. Greta sunkių metalinių partijų atsirado vietos ir klasikinei muzikai – antai titulinėje kompozicijoje pasigirsta L. van Beethoven‘o „Elizai“ melodija. Albume buvo ir tokie hitai kaip „Wrong Is Right“, „Midnight Mover“. Pastarajai dainai lenkų režisierius Zbigniew‘as Rybczinski‘s susuko vaizdo klipą, kuriam prireikė 13 vaizdo kamerų. Grupė vėliau patraukė į koncertus kartu su „Krokus“ ir „Iron Maiden“. Rudenį buvo surengti 6 koncertai Japonijoje, iš kurių 6 dainos buvo įamžintos koncertiniame minialbume „Kaizoku Ban – Live In Japan“. Metų pabaigoje muzikantai vėl užsidarė įrašų studijoje, kur buvo įrašinėjamas albumas „Russian Roulette“. Stengdamasi praplėsti gerbėjų ratą, grupė kiek pakeitė stilių. Europoje „Accept“ vėl triumfavo, o Amerika neparodė didelio susižavėjimo.

Rudenį grupė pradėjo darbą prie eilinio albumo, netgi buvo pasikviestas buvęs „Judas Priest“ prodiuseris Tom‘as Ellon‘as, tačiau viskas nutrūko dėl Udo ligos. Galiausiai buvo nuspręsta, kad Udo ir „Acceptams“ yra toliau eiti yra nepakeliui. Udo stengėsi likti ištikimas savo stiliui, o likę grupės nariai kūrė tokias dainas, kurios netiko Dirkschneider‘io vokalui. Nepaisant visko, Udo ir likusių grupės narių išliko draugiški. „Accept“ sukūrė visas dainas pirmam Udo Dirkschneider‘io solinės grupės „U.D.O.“ albumui „Animal House“.

Tolimesnė „Accept“ ateitis buvo po dideliu klaustuku, todėl dar grupei esant ant bangos, firma „Metal Masters“ išleidžia perrašytų senų dainų rinkinį „The Hungry Years“. Naujuoju grupės vokalistu buvo pasirinktas Rob‘as Armitage‘as, su kuriuo buvo dirbama beveik pusantrų metų, tačiau nieko naujo taip ir nepavyko išleisti. Galiausiai su juo teko atsisveikinti, o į grupę buvo priimtas amerikietis David‘as Reece‘as. Udo pamaina buvo rasta, tačiau antrą kartą „Acceptus“ paliko Jorg‘as Fischer‘is, kurį pakeitė anglas Jim‘as Stacey. Galiausiai po 3 metų pertraukos buvo išleistas naujas studijinis albumas „Eat The Heat“. Albumas buvo lauktas ir perkamas neblogai, bet ištikimi fanai neslėpė nusivylimo dėl stipraus komercinio prieskonio ir didelės „skudurinio roko“ dozės. Dėl stuburo problemų toliau grupėje negalėjo mušti būgnų Stefan‘as Kaufmann‘as. Jį laikinai pakeitė Ken‘as Mary, anksčiau grojęs su Alice Cooper‘iu. Tačiau buvo kalbama, kad ne paskutinį vaidmenį Stefan‘o apsisprendime palikti „Acceptus“ buvo tas faktorius, kad atmosfera tarp grupės narių tik blogėjo. Naujasis vokalistas David‘as Reece‘as pradėjo išgėrinėti ir sukeldinėti muštynes. Paskutiniu lašu, perpildžiusiu grupės narių kantrybės taurę, buvo konfliktas tarp Reece‘o ir bosisto Peter‘io Baltes‘o prieš koncertą čikagoje. „Accept“ nukėlė likusius pasirodymus ir vėl liko be vokalisto.

„Mes pasiekėme tą tašką, iš kurio nėra sugrįžimo. Mes padarėme vienintelį darbą, kurį buvo galima padaryti toje situacijoje – atšaukėme visus likusius koncertus ir paleidome grupę. „Accept“ mirė ir niekada negalės atgimti“, - pasakė Wolf‘as Hoffmann‘as.

David‘as Reece‘as vėliau priminė apie save grupėje „Circle Of Silence“, Peter‘is Baltes‘as prisijungė prie grupės „Dokken“, Stefan‘as Kaufmann‘as prodiusavo jaunų grupių albumus (tame tarpe ir „U.D.O.“), Jim‘as Stacey iš vis paliko šou biznį, o Wolf‘as Hoffmann‘as užsiėmė tuo, kuo dėl laiko stokos negalėjo užsiimti anksčiau – menine fotografija...

Apie senus gerus laikus priminė 1990 m. išleistas dvigubas koncertinis albumas „Staying A Life“, kuriame buvo įrašytos dainos iš 1985 m. turnė Japonijoje koncertų. Albumas sulaukė didelės sėkmės ir fanai reikalavo susijungimo.  Per vizitą Vokietijoje Udo susitiko su kitais "Accept" nariais ir nusprendė atsikurti originalia sudėtimi: Udo Dirkschneider – vokalas, Wolf Hoffmann – gitara, Peter Baltes – bosinė gitara, Stefan Kaufmann - mušamieji.

1993 metais pasirodė "Objection Overruled", kuriame jautėsi senoji „Accept“ dvasia ir albumas susilaukė didelės sėkmės Europoje ir Amerikoje. Kitas albumas, "Death Row"  išėjo 1994 metais, tačiau jau bebaigiant įrašus Kaufmann‘as nebegalėjo groti dėl senos nugaros traumos. Tuomet grupė pasikvietė buvusį „U.D.O.“ narį Stefan‘ą Schwarzmann‘ą, jog galėtų užbaigti įrašus ir atlikti turą. Albumo turinys daug sunkesnis, jame galima rasti ir trash metal motyvų, tačiau buvo perrašyta ir daina „Generation Clash“ iš „skudurinio“ albumo „Eat The Heat“.

Paskutinis studijinis „Accept“ albumas „Predator“ buvo išleistas 1996 m. Kaufmann‘as dalyvavo tik dainų kūrime, o prie mušamųjų instrumentų sėdėjo Michael‘as Cartellone‘as iš „Damn Yankees“.

"Accept" finalinis turas vyko Amerikoje, Europoje, Azijoje. Jo ištraukos įamžintos koncertiniame albume „All Areas – Worldwide“. Paskutinis koncertas įvyko 1996 metų birželį Tokijuje -"heavy metal" sostinėje.

Pasak muzikantų, „Accept“ sugrįžimas buvo sėkmingas, bet fanų karta jau išaugo, o ir patys muzikantai jau nebebuvo jaunuoliai iš mažyčio Solingeno miestelio... Visi grupės nariai turėjo šeimas, kurias reiktų palikti dėl varginančių gastrolių...

Gerą dešimtmetį grupė buvo neaktyvi. 2002 metais išleidžiamas dvd „Metal Blast From The Past“, kur be 1985 m. koncerto, visų grupės vaizdo klipų, bei kelių koncertinių dainų iš „Objection Overruled“ buvo paskelbti keli negirdėti ir reti įrašai.

2005 metais pradine sudėtimi „Accept“ nusprendė pažymėti 30 metų grupės gimtadienį, surengdami nedidelį turnė po Europą ir Japoniją. Koncertų metu be trijų originalios sudėties narių (Udo, Wolf ir Peter) grojo Herman‘as Frank‘as (gitara grojęs grupėje 1983 m.) ir būgnininkas Stefan‘as Schwarzmann‘as (grojęs „Acceptuose“ 1994 m.).

„Accept“ jau nežadėjo naujų albumų, naujų koncertų. Geriausiu atveju, buvo laukiamas  dvd iš „Wacken Open Air“ festivalio. Tačiau dėl neva ne itin gero įgarsinimo ir paties pasirodymo, oficialiai šis koncertas taip ir nebuvo išleistas. Tačiau 2009 m. muzikos pasaulį žaibiškai apskriejo žinia - „Accept“ sugrįžta su nauju vokalistu. Pasak pačių muzikantų, kartą Amerikoje susitikę du grupės nariai - Wolf Hoffmann ir Peter Baltes, nutarė pagroti savo malonumui. Tačiau, kad malonumas būtų dar didesnis, trūko dainininko. Tuomet Peter prisiminė netoliese gyvenantį buvusį grupės "TT Quick" frontmeną Mark Tornillo. Jo pasirodymas repeticijų patalpoje patarė tokį didelį įspūdį Wolf'ui, kad buvo nutarta iškart paskelbti pasauliui apie „Accept“ atgimimą.

Prie trijulės vėl prisijungė Herman‘as Frank‘as bei Stefan‘as Schwarzmann‘as ir kolektyvas surengė sugrįžimo koncertą Niujorke, o Europoje legendinės grupės triumfo žygį pirmieji turėjo garbės pamatyti Lietuvos metalistai. Tais pačiais 2010 metais buvo išleistas studijinis albumas „Blood of the Nations“, kurio gerbėjai laukė 14 metų. Ar nepasikartos 1989 metų istorija? Nieko panašaus - diskas sulaukė milžiniško pasisekimo, vėliau koncertinis turas įsibėgėjo: buvo grota ir didžiausiuose festivaliuose, ir vėl po daugelio metų dalintasi scena su „AC/DC“.

2012 metais išleistas vėl daug pagyrų susilaukęs albumas „Stalingrad“, o jį pristatyti grupė antrą kartą atvyksta į Vilnių. 




PANAŠŪS STRAIPSNIAI

"Accept" fanai graibsto ilgai lauktą albumą
„Accept“ įrašys koncertinį albumą?
Nukeliama "U.D.O." naujo albumo pasirodymo data
Accept - FANtastic Teutonic Terror (Worldwide Live)
U.D.O. - Leatherhead


Komentarai
Komentarų nėra. Būk pirmas!
Vardas:


Kiek bus du kart du plius 2 ?
Copyright 2016 hardrokas.net. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be administratoriaus sutikimo draudžiama. [email protected]