Pearl Jam

1984m. Sietlo muzikos scenoje atsirado nauja punk rock‘o grupė „Green River“. Viskas prasidėjo, kai grupelė vidurinės mokyklos draugų nusprendė suburti punk grupę... Tai buvo Mark Arm (vokalas), Steve Turner (gitara), Stone Gossard (gitara), Jeff Ament (bosinė gitara). Po pusės metų prie grupės prisijungė Bruce Fairweather. „Green River“ išleido du albumus: „Come Down“ (1985) ir „Rehab Doll“ (1988). Po pastarojo išleidimo grupė iširo. Susikūrė dvi naujos: „Mother Love Bone“ (su Gossard ir Ament) bei „Mudhoney“ (su Arm ir Turner). Kartu su Gossard ir Ament Mother Love Bone buvo vokalistas vardu Andrew Wood. „MLB“ buvo daug žadanti grupė, grojusi gerą muziką su nuostabiais dainų tekstais, parašytais Wood‘o. Tačiau augančią grupės sėkmę pakeitė košmaras: 1990m. kovo 16d. nuo heroino perdozavimo mirė grupės siela Andrew Wood. „MLB“ išleido tik vieną albumą, tačiau jis buvo išleistas tik po Wood'o mirties ir pavadintas „Apple“.

Andrew Wood mirė palikdamas daug draugų, kurių vienas buvo Chris Cornell („Soundgarden“ vokalistas). Iš karto po Wood‘o mirties „Soundgarden“ išvyko į koncertinį turą po Europą ir Cornell parašė dvi dainas dedikuotas Andrew: „Reach Down“ ir „Say Hello To Heaven“. Stone Gossard ir Jeff Ament, išgirdę šias dainas, rimtai susidomėjo galimybe dirbti bendrai. Netrukus gimė „Temple Of The Dog“. į šio naujo projekto sudėtį įėjo Criss Cornell (vokalas), Stone Gossard (gitara), Jeff Ament (bosinė gitara) ir Matt Cameron (būgnai). Vėliau prie jų prisijungė Mike McCready - senas Stone mokyklos draugas. Bet kažko dar trūko, ir tą trūkumą užpildė iš San Diego atvykęs vyrukas Eddie Vedder, taip pat žinomas kaip „žmogus, kuris niekada nemiega“. Po Wood‘o mirties Stone įrašė keletą demonstracinių kasečių, ir Jack Irons, kuris pažinojo ir Stone, ir Eddie, šias juostas įteikė pastarajam. Eddie parašė žodžius, įdainavo keletą dainų ir išsiuntė juostas atgal į Sietlą. Išgirdę dainas, Stone ir Jeff nieko nelaukdami pakvietė Eddie į Sietlą. Kai jis atvyko, Chris Cornell pakvietė jį prisijungti prie „Temple Of The Dog“.

Po albumo įrašymo Chris Cornel vėl sugrįžo į savo grupę „Soundgarden“. Taip 1990-ųjų rudenį gimė nauja grupė. Tai buvo „Pearl Jam“. Jie sugrojo keletą koncertų, apšildydami tokias grupes kaip „Alice In Chains“, kol galiausiai 1991-ųjų rugpjūtį išleido savo debiutinį albumą „Ten”.

Pasak vieno kritikų, svarbiausia yra E.Vedderio tekstai, labai asmeniški, net autobiografiniai, pasakojantys toli gražu ne apie šviesiausias gyvenimo puses. Būtent šis Pearl Jam bruožas padėjo grupei išsiveržti į roko vedlius jau su pirmuoju albumu “Ten” vadinamu geriausiu visų laikų roko debiutu.

Viena žymiausių albumo “Ten” kompozicijų yra “Alive” pasakojanti apie berniuką, kurį varžo grobikiška jo mamos, palaidojusios savo pirmąjį vyrą meilė… “Pirmoji draugystė, meilė… Po to tas gyvenimo draugas miršta, o taip norėtusi jį vėl atgauti , - aiškina “Alive” turinį E.Vedderis. – Bet yra sūnus, kuris labai, tiesiog neįtikėtinai panašus į mirusį tėvą, ir motina pradeda trokšti savo sūnaus. O berniukas to nesupranta ir nežino, kas čia darosi”.  Albume “Ten” kompozicija “Alive” yra sujungta su dviem kitomis dainomis “Once” ir “Footsteps”, į savotišką roko minioperą “Mamasan”. šiuos tekstus E.Vedderis sukūrė remdamasis realiomis istorijomis, kurias savaip atpasakojo, pridėdamas ir išgalvotų detalių. “Once” personažas – vaikinas, tapęs žmogžudžiu, o “Footsteps” dainuojama apie jo egzekuciją, kurios metu tas pats vaikinas dėl visko apkaltina savo motiną. Pasak vienos roko padangės legendos, E.Vedderis šiuos rūsčius tekstus sukūrė labai greitai, tiesiog vienu prisėdimu, grįžęs iš rytinio plaukiojimo burlente. Prieš tai jis visą naktį dirbo degalinėje ir klausėsi demonstracinės juostos, kurioje buvo įrašytos penkios instrumentinės Sietlo roko veteranų kompozicijos. šią juostą jam davė buvęs Red Hot Chili Peppers būgnininkas Jackas Ironsas.

Dar viena albumo “Ten” viršūnė – kompozicija “Jeremy”, pasakojanti apie paauglį, kuris nusišovė mokykloje. Apie šį atsitikimą E.Vedderis perskaitė viename laikraštyje, o tas berniukas iš tikrųjų buvo Jeremy’is Wade Delle’as. Tą lemtingą dieną jis neatėjo į pirmą pamoką, ir už tai anglų kalbos mokytoja jį išvarė į mokyklos sekretoriatą atsinešti raštiško leidimo dalyvauti kitose pamokose. Berniukas sugrįžo po pusvalandžio. Rankoje jis laikė pistoletą. “Prašau , tamsta mokytoja, turiu tai dėl ko buvau išėjęs”, - pasakė Jeremy’is, po to priglaudė ginklą prie smilkinio ir nusišovė trisdešimties bendraklasių akivaizdoje. Dainai “ Jeremy“ buvo nufilmuotas pirmasis Pearl Jam vaizdo klipas, 1993m. įvertintas net keliais MTV apdovanojimais. “Nesijaudinkit, jis gyvas, - pasakė E.Vedderis, prizų įteikimo iškilmėse į sceną išėjęs su vaizdo klipe vaidinusiu berniuku, ir pridūrė : - Jei tai ne už muziką, tai turėčiau klasės akivaizdoje nusišauti“. Deja, dramatiška daina “Jeremy“ tapo ne tik vienu iš didžiausių roko hitu, bet ir įgavo netikėtai liūdną tęsinį. 1997m. šešiolikmetis Barry’s Loukaitis iš Sietlo nušovė du bendraklasius ir matematikos mokytoją. Paauglys pareiškė, kad tokiam žingsniui jį paskatino “Jeremy“ vaizdo klipas, kuris buvo pateiktas kaip vienas daiktinių įrodymų teismo procese.

Tikra, neišgalvota tragedija slypi ir Pearl Jam ištakose. Legendinės granžo pradininkų grupės Mother Love Bone vokalistas Andrew Woodas 1990m. kovo 16d. “įkalė“ tiek heroino, kad po trijų dienų mirė ligoninėje. Maždaug po mėnesio parduotuvėse pasirodė pirmas ir paskutinis šios grupės albumas “Apple“, kurį įrašant dar dalyvavo A. Woodas. Muzikantai nusprendė, kad nėra prasmės toliau vadintis Mother Love Bone, o du iš jų, gitaristas Stone’as Gossard’as ir boso gitaristas Jeff’as Ament’as, praėjus šokui po A.Woodo mirties, panoro suburti naują grupę. Iš pradžių jie pasikvietė kitus kelis Sietlo” granžerius “ įrašė  A.Woodo atminimui skirtą albumą “Tample Of The Dog“, kuris parduotuvėse pasirodė pačioje 1990m. pabaigoje. Vienoje albumo kompozicijoje “Hunger Strike“ skamba tada dar Sietle visai nežinomo E.Vedderio balsas.

Pirmaisiais gyvenimo metais, prabėgusiais Kalifornijos valstijos San Diego mieste, E.Vedderis nerodė ryškių muzikavimo polinkių. “Buvau sunkus vaikas, nesugebėjau baigti vidurinės mokyklos, - pasakoja E.Vedderis. Nepažinojau tikrojo savo tėvo, gyvenau su mama ir patėviu, galvodamas, jog tai yra mano tėvas, dažnai ir žiauriai riedavomės su juo“. Vaikino draugai sakydavo, kad E.Vedderis arba padarys kažką didingo, arba… mirs. Nors E.Vedderis žalioje jaunystėje nevengė įvairių darbų – pilstė benziną degalinėje, net buvo naktiniu kapinių sargu, jis vis labiau artėjo prie roko scenos, kurioje atsigaudavo nuo barnių su namiškiais bei kitų gyvenimo skaudulių. Jis sutikdavo nemokamai padirbėti roko koncertuose, kur bendraudavo su žymiais muzikantais. Viena tokių pažinčių buvo lemtinga – J.Ironsas tapo artimu E.Vedderio bičiuliu, jis davė pasiklausyti tą besiburiančios naujos S.Gosardo grupės juostą, vėliau tapusia stimulu trims dainoms – “Once“, “Alive“ ir “Footsteps”. Parašęs jų tekstus, E.Vedderis savo vokalines partijas įrašė primityviu keturtakiu magnetofonu ir šią juostą tuoj pat išsiuntė į Sietlą. Atsakymas iš granžo sostinės buvo trumpas: “Atvažiuok“. Vos atskridęs į Sietlą, E.Vedderis norėjo kuo greičiau vykti į studiją ir dirbti su kitomis kompozicijomis.             Naujoji grupė iš pradžių pasivadino Moockie Blaylock, pagal krepšinio komandos “New Jersey Nets“ žaidėjo vardą bei pavardę, tačiau po kelių pirmųjų koncertų pretenzijas dėl to pareiškė šio krepšininko advokatai ir teko keisti pavadinima į Pearl Jam – taip E.Vedderio močiutė vadino vieną savo verdamų uogienių, į kurią dėdavo ir haliucinogeninį poveikį turinčio pejotlio. Na, o mėgiamas krepšininkas buvo įamžintas pirmajame Pearl Jam albume “Ten“ (Dešimt) – M.Blaylocko buvo su numeriu 10. Antruoju grupės gitaristu tapo Mike’as McCready’is, kiek ilgiau teko ieškoti tinkamo būgnininko, kuriuo, po kelių kandidatų atrankos, tapo teksasietis Dave’as Abbruzzese, 1993m. išmestas iš grupės už per didelį įsijautimą į ”roko žvaigždūno“ vaidmenį. Iš tikrųjų, jau nuo pat grupės muzikavimo pradžios E.Vedderis yra pareiškęs, kad ketina tapti kitokia roko žvaigžde. Toks pareiškimas atitiko ir granžo sampratą, atmetančia bet kokį karjerizmą roke bei dailų įvaizdį, būdingą ilgaplaukiams 9-ojo dešimtmečio rokeriams. Nors ir neigdama komercinius siekius, grupė Pearl Jam vis dėlto yra viena turtingiausių roko padangėje, apie ką liudija milžiniški pirmųjų dviejų albumų tiražai. 1992m. vasarį pasirodžiusio “Ten“ iki tų pačių metų vasaros buvo išpirkta 4,5 mln. vienetų, šauniai buvo perkamas ir po metų išleistas antrasis albumas “Vs“. Kiek prastesni trečiojo, “Vitalogy“ (1994m.), bei ketvirtojo, “No Code“ (1996m.), komerciniai rodikliai. Išankstinių užsakymų penktajam, “Yield“, buvo daug, tad ir šis Pearl Jam darbas buvo tiesiog ”pasmerktas“ tapti bestseleriu. Pirmuoju singlu išleistai dainai “Given To Fly“ pagaliau, po penkerių metų pertraukos, Pearl Jam muzikantai sutiko nusifilmuoti klipe. “Kai kurios grupės nuolat save demonstruoja klipuose, laikraščiuse, McDonald’s reklamose ir bet kur kitur, tačiau jos sugeba įrašyti albumą tik kas treji ar ketveri metai, - aiškina nenorą klipams bei kitokiai įkyriai reklamai J.Amentas. Mes gi įrašinėjame kas metai ar pusantrų“.  Albumą “Yield“ grupė Pearl Jam įrašinėjo net vienerius metus, jame pateikdami gana netikėtus roko stiliaus “viražus“ bei aukščiausios klasės ”pilotažą“ – vienas recenzentų kompozicijoje “Given To Fly  įžvelgia stulbinančią Led Zeppelin ir Pink Floyd tradicijų samplaiką. Na, o baigia albumą “Yield“ kompozicija “All Those Yesterdays“, skambesiu primenanti “ bitlus “.      

Autorius: Kristas




Komentarai
Komentarų nėra. Būk pirmas!
Vardas:


Kiek bus du kart du plius 2 ?
Copyright 2016 hardrokas.net. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be administratoriaus sutikimo draudžiama. info@hardrokas.net