Rod Stewart

Deividas Roderikas "Rodas" Stiuartas (David Roderick "Rod" Stewart g, 1945 110 Londone) ilgai klajojo tarp futbolo (žaidėjas Hrentfordo FC komandoje, svajojo tapti profesionaliu žaidėju) ir muzikos. "Dabita Rodas", pravardė, kurią Stiuartas gavo savo mu­zikinės karjeros pradžioje, buvo taikli, todėl ilgaamžė. Netvarkinga ševeliūra, raudona nosis, vylinga šypsena, taurė viskio rankoje, dar škotiškas šalikas apie kaklą - štai koks buvo šis herojus. šauniam, "savam“ vyrukui netrūko humoro, lengvabūdiškumo. Be viso šito, dar originalus balsas - užkimęs ir šiurkštus, tačiau vinklus ir gana išraiškingas.

į šlovės zenitą Rodas pakilo ne iš karto. šeimoje, kurioje augo, muzikantų nebuvo. Tėvai turėjo parduotuvę, tad ir Rodui darbo netrūko. Baigęs mokyklą, kurį laiką žaidė futbolą ir džiau­gėsi ištrūkęs iš tėvų globos. Kelionės su draugais ir bohemiškos kompanijos, kuriose Stiuartas išmoko groti bandža, lūpine armo­nikėle, lėmėjo tolimesnį likimą. Dėl savo charakterio dažnai kentėjo nuo draugų. Rodas vis labiau domėjosi muzika: bliuzais, škotiško stiliaus baladėmis. 1963 metais jis jau dainavo Džimio Pauelo i Hmmy Powell grupėje "Five Dimensions". 1964-aisiais Rodas

antrasis "Ilgšio" Džono Boldrio (John Baldry) grupės "Hoockie Men" solistas. Nenuorama Stiuartas dar tais pačiais metais išleido ir solinį singlą "Labas rytas, mažoji moksleive". Netrukus jis

pakeitė vietą. šį kartą pasirodė grupėje "Soul Agens", kiek vėliau - "Steampacket", paskui - "Shotgun Express". Rodas mokėsi puikių muzikantų draugijose, sukinėjosi ten, kur dirbo Eltonas Džonas, Peteris Grinas (Peter Green), Mikas Flytvudas (Mick leetwood) ir kiti. Tačiau klestinti bitlomanija, psichodelika Stiuarto bliuzams nežadėjo jokios perspektyvos. Jis įrašė savo dainą "Maža ir nesuprantama". Bet... ją išgirdo roko gi­gantas gitaristas Džefas Bekas (Jef Beck)...

Atrodo, viskas sekėsi, ir jie turėjo būti laimingi. Kartu grojo Nikis Hopkinsas (Nieky Hopkins - gitara), Enslėjus Danbaras Ainsley Dunbar - mušamieji), Ronas Vudas (Ron Wood - bosinė gitara). Kūrybinę draugystę su pastaruoju Rodas labai vertino. Ji tęsėsi ir grupėje "Faces", ir vėliau,

Džefo Beko grupėje Stiuartas dainavo kaip niekada ekspresyviai. įspūdingi jo ir Beko vokalo ir gitarų duetai. Pirmoji kelio nė už vandenyno (namuose visada sunkiau) labiau pasisekė, nors Džefo gitara nuolat turėjo skintis kelią pro Džimio Hendrikso, Eriko Kleptono garsų pasaulius. Gastrolėse taippat išryškėjo gru­pės dalyvių asmeninės ambicijos, nesutarimai. įrašius du longplėjus, Stiuartas, jau minėtas Vudas ir buvusios grupės "Small Faces" muzikantai 1969 metais susibūrė į naują grupę "Faces". Dar prieš patenkant į šią supergrupę, Rodui pavyko pasirašyti įrašų kontraktą su "Vertigo" firma. Pirmuosius du albumus: "Senas liet­paltis niekada neapvils" (1969) ir "Benzino alėja" (1970) mažai kas pastebėjo. Juose daugiausia autobiografinės dainos apie įvai­rius užkaborius ir situacijas, kuriose gali atsidurti jaunas vaiki­nas. Rodas kūrė iš savo patirties. Gruboki, forsuoti rokenrolai, super "iškentėti" bliuzai, baladės plius lyg "prarūkytas" gergž­džiantis solisto balsas dainoms suteikė įstabaus natūralumo. Stiuar­tas labai gailėjosi, kad 1968 metų vasarą atsisakė Džimio Peidžo (Jimmy Page) pasiūlymo tapti besiformuojančios "Led Zeppelin" grupės vokalistu.

1971 metų rugpjūtis. Kontinentai abipus Atlanto ėjo iš pro­to dėl naujos Rodo Stiuarto dainos "Maggic May". Pasakojimas apie mokinuką, įsimylėjusį prostitutę, pirmavo daugelio šalių hit-paraduose. Ir kai tų pačių metų albumas "Kiekvienas paveikslėlis pasakoja istoriją" dar kartą Stiuartui pelnė sėkmę, buvo susido­mėta ankstesniaisiais įrašais. Pradėta kalbėti apie puikią vokalinę frazuotę, interpretacinį sugebėjimą, spontaniškus "gyvenimo" pro­veržius scenoje. Kurioziško pasisekimo susilaukė netgi anonimi­nė bevardžio dainininko (Rodo Stiuarto) daina "Nutrukusiame sap­ne" (1972), įrašyta su "Python Les Jackson" grupe. Rodo posūkis į solinę veiklą pakenkė "Veidų" karjerai. Stiuartas teisingai kalti­namas dėl grupės iširimo. Nors tada kaip tik šios grupės muzi­kantai (Ron Wood, Ian McLegan, Martin Quittenton, Mickey Waller) bei keletas studijinių instrumentalistų padėjo įrašyti tokius albumus: Niekada neliūdėti" (1972), "Dainuok tai vėl, Rodai" (1973), "Juokdarys" (1974). 1976 metais grupė iširo, o "dabita" įsteigė savo įrašų firmą "Riva".

Vienas geriausių "mušeikos" ir "širdžių ėdiko" Rodo Stiuarto išleistų albumų - "Atlanto kryžkelė" (1975), sumanytas Amerikoje. Tai tikrai "turistinis" diskas. Instrumentinė medžiaga įrašyta Los Andžele. šis kolektyvinis darbas turtingesnis tiek skambesiu, tiek nuotaikomis. Kadangi daug autorių ir muzikantų grojo kitose grupėse, jie rašė "savo" muziką. Taip atsirado škotiška folk baladė "Išplaukimas", standartiniu "Motown" atlikėjų skambesiu pasižyminti soul daina "Mano sena meilė", "Atbulinė srovė"... Visa plokštelė - ramaus, pasakojančio pobūdžio, "baladinė". Todėl čia - ir pučiamųjų instrumentai, ir styginis ansamblis. Greta gitaros - smuikas, mandolina. Rodo dainavimas ne toks ekspresy­vus, o jautresnis, nuoširdesnis.

Po to grįžo "dabitos" - nerūpestingo plevėsos, publikos nu­mylėtinio ir plačiai leidžiančio sau gyventi skandalisto - laikotar­pis. Iš čia ir frazė bei daina "Aš manau, kad esu seksualus!" Jis visada vertino humorą, neieškojo žodžio kišenėje:

- Daugelis muziką suvokia per daug rimtai. Jeigu muzika neįstengia pakerėti, jeigu žiūrovų ir klausytojų veidai nesišypso -visai neverta groti.

Todėl Rodas visuomet suveltais plaukais, scenoje pasirodo pačiais įvairiausiais, netikėčiausiais rūbais (kaip ananasas). Jo ve­liūrinės pėdkelnės, išmargintos leopardo kailio dėmėmis, ne vie­nam muzikos kritikui davė peno išgalvoti kokią intriguojančią istoriją.

Antrojoje aštuntojo dešimtmečio pusėje Rodas Stiuartas pa­bėgo (dėl mokesčių) į Valstijas. "Suamerikonėjo" ir jo muzika. Ji tapo nebe tokia nuoširdi, atsirado automatizuotas standartas - kartais su disco prieskoniu, kartais dar su kokiom kitom priemaišom -jis taikėsi prie mados. Tokia muzika, įrašyta albumuose "Blon­dinai turi daugiau džiaugsmų" (1978), "Kvailos manieros" (1980). 1979 metų sausio 9 d., kartu su "Bee Gees", Olivia Niuton Džon, Dona Samer, Džonu Denveriu, Stiuartas dalyvavo UNICEF orga­nizuotame koncerte "Pasaulio vaikams". Jis dainavo... "Aš ma­nau, kad esu seksualus!" Longplėjus Stiuartas "išspausdavo" re­guliariai kas metai. štai kaip vieną jų, 1988 metais išleistą ir pavadintą "Netvarka", pristato jis pats:

- Su gitaristu Endžiu Teiloru sumanėme pradėti įrašą. Ta­čiau jis labai man priminė jaunystės laikų draugus. Gėrėme be perstojo. Ir jeigu bosistas Bernardas Edvardsas nebūtų visko pa­ėmęs į save rankas, albumas nebūtų išvydęs šviesos.

Tai ne geriausias Rodo darbas, bet jame yra "išstenėtas" ro­kenrolas "Praradus tave", senoviškas, hardrokinis "Laukinis ark­lys" su melodingu priedainiu, artisto nuotaiką atspindi daina "Nie­kas tavęs nepažinojo, kai tu buvai puolusi". Taigi mylėkite, žmo­nės, Rodą Stiuartą, jeigu nemylite nieko kito...

Savo karjerą pradėjęs iš Semo Kuko (Sam Cook), Džimio Rido (Jimmy Reed) repertuarų kopijuotais bliuzais, ritmenbliuzais, soul dainomis, Rodas sukūrė ir dainavo daugybę išraiškingų roko kompozicijų. Jo dispozicijoje - geriausios įrašų studijos, pui­kiausi artistai ir autoriai. į savo paprastai septynių muzikantų grupę gastrolėms kviečiasi įdomiausius ir labiausiai patyrusius instrumentininkus. Išbūti scenoje ketvirtį amžiaus, įrašyti daugiau kaip dvidešimt solinių albumų pavyko nedaug kam. Stiuartas sugebė­jo ne tik "išbūti", bet ir sukūrė savo imidžą, išlaikė stilių ir, nesiblaškydamas tarp įvairiausių disco, rap ir kitokio š...vepso, liko populiarus. Jis stiprus ir šitą pats ne kartą yra pabrėžęs. Stiprus, nes priklauso senai škotų giminei (nors ir gimė Londone) ir rengėsi profesionalų sportui. Todėl ir šiandien "dabita" Rodas - ge­ros formos ir dar nesudainavo savo "gulbės giesmės". Tai patvir­tina naujausi longplėjai, hitai per MTV ir Hamburge nufilmuoti koncertai.

Rodas Stiuartas pakankamai komunikabilus, todėl žurnalis­tams nereikia ilgai vargti; jie bematant sužino ir paskelbia su juo susijusią pikantišką istoriją. Interviu, kuriuos jis duoda, - retai kalba apie muziką. Dažniausiai šneka apie futbolą (kai komandai sekasi), smagiai praleistą vakarą, šlovę, turtus. Jis kalba taip įtikinančiai, lyg sakydamas: "Man sekasi, seksis ir jums! Tik paban dykite, jūs nė kiek ne blogesnis už mane"!

Tačiau yra istorijų, kurias Rodas paprastai "pamiršta", nors, manau, jos jam irgi artimos ir brangios. Taip, jis tvėrė tvoras, pie­šė plakatus, dirbo kapinių duobkasiu ir valė batus pagrindinės 44Brentford F. C." komandos futbolininkams. Jis "mokėsi" dirbti, ir taip, kaip išmoko, iki šiolei dirba scenoje. Jo aistra futbolui anaiptol neatvėso: Stiuartas būtinai tris kartus per savaitę žaidžia futbolą. Nesvarbu, kur būtų, netgi gastrolėse. Gal todėl jo keliau­jančią brigadą sudaro dvi vienuolikės - 22 žmonės. Jeigu nėra kitų varžovų, jis surenka komandą iš vietinių anglų emigrantų, kaip tat buvo Malibu Biče. Treniruotis, anot jo, būtina ne mažiau, ne­gu bėgioti ar laikytis dietos (ką jis taip pat daro). Koncertą dažnai lygina su maratono bėgimu...

Kai jo kolega Eltonas Džonas tapo "F. C. Watford" prezi­dentu, ši komanda iškopė į Anglijos futbolo čempionato pirmąją fygą. Stiuartas sužinojęs užspringo,,. Grįžęs į Angliją, susirado antros lygos "Wolverhampton Wonderers" vienuolikę, kuriai už­sibrėžė sugrąžinti 1950-52 metų, kai komanda triskart tapo Anglijos čempione, šlovę. Nesvarbu, kad tai kainavo 15 milijonų šveicarijos frankų. Juk Rodas myli futbolą. Deja, nežinau, kiek čem­pionatų laimėjo jo komanda...

Jeigu koncerto metu kuriame nors pasaulio stadione žaidžia kotijos rinktinė, Rodui būtinai skambina ir čia pat, scenoje, pra­neša apie kiekvieną įvartį.

Meilę futbolui jis vaizdžiai pademostravo Ostendėje. Atvykęs jis pareiškė: "Arba mane supažindins su žanu Mari Pfafu, arba koncerto nebus". Laimei, žinomas belgų vartininkas buvo namie ir mėgsta muziką. Koncertas įvyko!

Per pasaulio čempionatą Argentinoje Stiuartas gastroles su­ruošė į Argentiną. Nors prieš tai dėl daugybės "sargybinių" ir per žingsnį neatstojusių "palydovų" jis buvo nutraukęs savo gastroles kaip tik Pietų Amerikoje. Laisvė brangesnė už viską, bet futbolas...

Kai Stiuartas ruošėsi vesti antrą kartą, pirmoji žmona, Alaną Hamilton (su kuria "šelmis" sugyveno trejetą vaikų), pareikalavo padvigubinti elimentus, nes tų 60 tūkstančių dolerių, kuriuos kas mėnesį gaudavo, jai nebepakako. Gyvenimas, matyt, kaip ir pas mus, ten sparčiai brangsta. "Ypač daug plėšia vaikų auklė..!" -sakė moteris.

O vaikus Stiuartas labai myli jau vien dėl to, kad nebuvo tokie ilganosiai kaip jis. Ir jiems, oficialiems, suskaičuoti vienos rankos pirštų nepakanka. Nors tą reikšmingą, vestuvių su antrąja žmona Keli Emberg dieną, niekaip negalėjo ištarti lemtingojo "Taip". Svečiai kraipė galvas, niekaip nesuprasdami priežasties. Pasirodė, kad didysis dainininkas buvo užkimęs, Tačiau įspūdingiausia pažintis Rodui buvo su trečiąja... švedų aktorė Britą Ekland priėjusi pasakė pražudžiusi savo gyvenimą ir spyrė Stiuartui į sėdynę. Toks susipažinimo metodas "dabitai" be galo patiko ir buvo lemtingas. štai jau keletą metų jie gerai suta­ria ir gyvena naujame, penkiolika milijonų dolerių kainavusiame name. Valdomas tvirtos Britos rankos, Rodas tapo šeimyniškas, atsidėjo namams ir kūrybai. Ir ne tik jis. Ponia Brita, gyvenusi ne mažiau audringą gyvenimą, buvusi anglų komiko Peterio Selerso žmona, vėliau šiaip keleto mažiau žinomų ponų draugė, dabar ir­gi ideali žmona ir motina. Kaip sakoma - "atitiko kirvis kotą".




Diskografija

It Had To Be You - The Great American Songbook (2002m.)
When We Were The New Boys (1999m.)
Rock Album (1998m.)
Ballad Album (1998m.)
If We Fall in Love Tonight (1996m.)
Vintage (1993m.)
Unplugged...And Seated (1993m.)
Vagabond Heart (1991m.)
Out of Order (1988m.)
Camouflage (1984m.)
Absolutely Live (1982m.)
Tonight I'm Yours (1981m.)
Blondes Have More Fun (1978m.)
Foot Loose & Fancy Free (1977m.)
A Night On The Town (1976m.)
Atlantic Crossing (1975m.)
Smiler (1974m.)
Never A Dull Moment (1972m.)
Every Picture Tells a Story (1971m.)
Gasoline Alley (1970m.)



Komentarai
Komentarų nėra. Būk pirmas!
Vardas:


Kiek bus du kart du plius 2 ?