Hardrock.lt ->Renginiai ->Steve Vai 2005 10 14 >
Steve Vai 2005 10 14
Vartotojo vardas:
neringa


Žinutės: 176
Senas atsakymas Parašė: 2005-08-21 10:24:26
Vienas nerealiausių gitaristų atvažiuoja į Lietuvą wink Steve Vai savo karjerą pradėjo 1980 metais kaip gitaristas Franko Zappa´o įkurtoje grupėje. Bet didžiausią indėlį į muzikos istoriją Steve Vai įnešė solo karjeros metu. Jo parduotų albumų skaičius – didesnis nei 6 mln. Itin didelę įtaką jo solo karjerai padarė debiutinis albumas “Flex-Able”, kuris tik pasirodęs muzikos rinkoje iš karto sulaukė palankiausių vertinimų. Sėkmingi ir tolimesni jo darbai: tai albumai - “Passion and Warfare”, “Alive In An Ultra World”. Steve Vai – tai 9-ojo dešimtmečio gitaristas – virtuozas. Jis bene vienintelis nesitaikė prie to meto muzikos standartų ir visad kūrė savitą, tik jam būdingą originalią muziką. Nors nuo jo karjeros pradžios jau praėjo daugiau nei 20 metų – šis atlikėjas ir toliau savo gerbėjus stebina įmantriausiomis gitaromis ir neįprastais garsais, veikiančiais žmogaus emocijas. Steve Vai pats kuria visą muziką, nebijodamas pasitelkti įvairiausias technines galimybes ir net, kaip teigia muzikos kritikai, „poetiškumą“. Bilietų kainos: 60Lt, 80Lt, 100Lt, 120Lt, 140Lt, ir 160Lt 2005 10 14 Penktadienis 20:00 val. , Vilniaus ledo rūmai
Vartotojo vardas:
Galvos_skausmas


Žinutės: 3569
Senas atsakymas Parašė: 2005-09-09 07:32:32
www.ferrum.lt radau įdomų straipsnį, gal ir jum patiks wink Steve Vai – nepavargstantis mūsų epochos virtuozas Crazyte, 2005-09-07 Pagrindinė medžiaga iš tinklalapių “Ibanez guitar players” (www.ibanez-guitar-players.net), “Steve Vai Music“ (www.stevevaimusic.com) bei oficialaus Steve Vai tinklalapio (www.vai.com). Laikai keičiasi... Dar prieš kelis mėnesius būčiau galėjusi iki užkimimo ginčytis, kad Steve Vai į Lietuvą niekas neatveš. Ką gi, birželio pabaigoje bemąstydama ir skaičiuodama, kur eilinį kartą arčiau ar patogiau važiuoti – į švediją ar Suomiją – šio gitaristo „Real Illusions: Reflections“ turo datų puslapyje pamačiau žodį „Vilnius“... Biografiją ir kitus faktus apie šį gitaristą rasti internete ir persiskaityti gali visi (mokantys bent vieną užsienio kalbą), bet, ar ją perskaičius, galima suprasti – eiti ar neiti į koncertą? įdomu, ką jums gali pasiūlyti žmogus, jau tris kartus buvęs Steve Vai koncertuose (ir šiemet žadantis padvigubinti šį skaičių)? Tikriausiai, tik vieną variantą – eiti. Jokiu būdu neteigiu, kad visiems patiks tokia muzika. Anaiptol. Gal net drįsčiau teigti, jog muzika gali (gal net daugeliui) nepatikti, kadangi ji pakankamai „crazy“ – lietuviško atitikmens šiam žodžiui nelabai randu. Bet pamatyti tokio lygio gitaristą scenoje gyvai, sakyčiau, būtina. Taigi, kas tas Steve Vai? Ne tik terminologija Terminas "virtuozas" egzistavo dar iki tol, kol muziką pradėjo vadinti "industrija" ir iki tol, kol ją pradėjo įrašinėti. Pradžioje šis terminas buvo taikomas tik patiems geriausiems klasikos muzikantams, kaip pavyzdžiui, Paganiniui ir Stravinskiui. Vėliau šį terminą perėmė džiazo bendruomenė, kai muzikantams Miles Davis ir John Coltrane nebuvo įmanoma pritaikyti jokio kito epiteto. Iki šiol į šį terminą labai jautriai reaguoja įvairių krypčių muzikantai. Roko muzikos, kurios gyvavimo istorija nėra tokia jau sena, pasaulyje virtuozai labai reti. Ko gero, pirmuoju galima įvardinti Jimi Hendrix. Jis savo ruožtu nutiesė kelią Edward Van Halen ir Michael Hedges – muzikantams, kurie instrumentų dėka privertė atkreipti į save dėmesį, tuo pačiu pakeisdami mūsų muzikos suvokimą. Steve Vai nėra išimtis. Jis vienas iš to nedaugelio, kuriuos galima pavadinti epochos, turinčios ne vieną stulbinantį muzikantą, virtuozu. Su tokia profesionalia muzikine karjera, kuri stebina daugelį savo įvairiapusiškumu ir istorija, Vai yra unikalus ir įdomus personažas, kuris negali sustoti augti, negali prisirišti prie vieno stiliaus ar stereotipo. Kaip ir dauguma kitų virtuozų, jis paprasčiausiai nežino, kaip tą padaryti. Pradžia Steve Vai (Steven Siro Vai) gimė 1960 m. liepos 6 dieną Niujorke. Jis buvo ketvirtas iš penkių vaikų John ir Theresa Vai šeimoje. Augdamas Carle Place (Long Island, NY) ir nuo vaikystės įtakojamas sesers meilės muzikai, Steve jau šešerių pradėjo groti vargonais, o dešimties - akordeonu. Pirmoji grupė buvo sukurta kartu su vyresniąja seserimi Lillian ir pavadinta HOT CHOCOLATE (1967). Ją sudarė – Steve Vai (bongai, vokalas), Lillian Vai (gitara, vokalas) ir bet kas, sutikdavęs pamušti būgnus. Steve Vai: “Tai buvo puiki grupė. Mūsų name visada skambėdavo muzika. Būtent šiai grupei ir parašiau savo pirmąją dainą. Ji, savaime suprantama, vadinosi "Hot Chocolate". Repeticijose dažnai ginčydavomės, sakydavau "Gerai, Lill, eik ir pasimokyk groti gitara, o aš rytojui parašysiu 20 dainų". Taip, buvau lyderis nuo pat pradžių...” Pirmuoju tikru Steve Vai kolektyvu tapo mokyklinis ansamblis THE OHIO EXPRESS (1971-1972). Jame jis iš pradžių grojo klavišiniais, bet vėliau persikvalifikavo į gitaristą-vokalistą. Steve Vai: “1972-ieji. THE OHIO EXPRESS buvo jau susiformavusi grupė ir tuo metu, kai prie jų prisijungiau, jie jau neblogai grojo. Repetavome Frank Stroshol (grupės lyderis) rūsyje, kuriame nebūdavo liūdna. Ypač, kuomet pasikviesdavome merginų ir išjungdavom šviesą. Bendraamžiams atrodėme keistuoliais, bet turėjome savo grupę, kuri visiems mums labai daug reiškė. Galėjome valandų valandas nesustodami groti “Jumping Jack Flash”. Frank turėjo madingą gitarą su visokiais jungikliais ir garso nuėmėjais. Mes manėme – kuo daugiau, tuo geriau. Kartą mokykloje grojo vietinė roko grupė. Vaikinai buvo metais ar daugiau vyresni už mus, bet tikrai „kieti“. Pamatęs juos grojančius mokykloje, pamaniau, kad nėra nieko „kietesnio“ už juos ir vaikščioti tuo pačiu koridoriumi, kuriuo vaikščioja jie, yra didelė garbė! (Dieve, koks tipas buvau!).” “Kartą jie grojo mūsų muzikos kabinete, o visa grupė juos stebėjo. Jiems padarius pertrauką, priėjau prie vienos iš stovuose stovinčių gitarų. Niekada nebuvau grojęs gitara, tačiau vien žiūrėjimas į ją mane jaudino. Tai buvo toks temperamentingas ir seksualus instrumentas. Ji buvo nuostabi ir per gera man. Tikriausiai mano pasitikėjimo trūkumą tuo metu geriausiai iliustruoja tai, kad bijojau, jog mane kas nors pamatys per arti gitaros, kadangi ji buvo tokia „kieta“. Bandau perteikti, kaip jaučiausi tuomet, kai man buvo dvylika metų. Nesuprantamai bijojau gitaros.” “Tačiau tąkart, judėdamas link gitaros, jaučiausi tarsi transe. Tiesiog meldžiau, kad niekas manęs nepamatytų. Galiausiai į realybę mane grąžino vieno iš bendraklasių balsas, skambėjęs gana sarkastiškai: "Ei, Vai, ką tu veiki šalia to instrumento? Negi manai, kad galėtum būti šioje grupėje, ką?" Visi pradėjo juoktis, o aš iš gėdos vos neapsivėmiau. Galite tai įsivaizduoti? Kitą dieną, besisvečiuodamas pas Richard Jankowski, pamačiau jo miegamajame ant sienos pakabintą paprastą šešiastygę gitarą. Ji atrodė puikiai, su daugybe įvairiausių jungiklių. Jis pasakė, kad parduotų man tą gitarą už 5 dolerius. Neatsimenu, kaip man pavyko surinkti tokią sumą, bet gitarą aš įsigijau. Apie tai, kad noriu tapti gitaristu, kitiems grupės nariams neprasitariau...” Toje pačioje mokykloje, kurią lankė jaunasis Steve Vai, mokėsi pats Joe Satriani, taipogi būsimasis gitaros guru. Jau tada jis buvo žinomas kaip geras gitaristas. Nors Joe vos keliais metais vyresnis už Steve, būtent jis ir tapo pirmuoju Steve Vai mokytoju. Steve Vai: “ Mes su Frank Stroshol nusprendėme mokytis pas Joe Satriani. Jis mokėjo groti, turiu omenyje, tikrai gerai groti, na, bet čia visiškai kitas pasakojimas. Pareigingai lankiau gitaros pamokas – jos buvo visas mano gyvenimas, bet vis dar nesiryžau niekam apie tai pasakoti, nes bijojau, kad mane išjuoks.” Truputį vėliau apie savo gitaros pamokas Vai prasitarė grupės nariams ir jam buvo leista groti THE OHIO EXPRESS papildomas partijas gitara, bet greitai repeticijos Frank rūsyje nutrūko ir grupė iširo. Steve mokėsi pas Satriani dar tris metus, o tai jam neabejotinai turėjo nemažos įtakos septyniasdešimtaisiais. Steve tada grojo keliose grupėse, viena jų buvo CIRCUS. Steve Vai: “CIRCUS grojo teisingą muziką. Mano vaikystės draugas John Sergio ne tik atvedė mane į šią grupę, bet ir praplėtė mano muzikinį akiratį. Iki tol klausiausi tik LED ZEPPELIN. Jis supažindino mane su tokiomis komandomis, kaip QUEEN, JETHRO TULL, YES, ELP ir kitomis progresyvaus roko grupėmis. Patys CIRCUS grojo QUEEN, NECTAR, ELP ir daugelio kitų grupių dainas. Su jais pirmą kartą pasirodžiau scenoje.” “Pamenu, antrasis gitaristas pasakė, jog, jei grosiu šioje grupėje, jis išeis. Jis tiesiog nustojo lankyti repeticijas, bet taip ir nesupratau, kodėl. Grojau jau neblogai, bet vis tiek jaučiausi prastesnis. Tai buvo jų grupė, tad jaučiausi nepatogiai, kai gitaristas išėjo, bet būtent dėl to turėjau daugiau galimybių pagroti solo! Tačiau tada CIRCUS būgnininkas pateikė tokį patį ultimatumą – arba Vai, arba aš. Ką gi, iš esmės tai buvo jo grupė ir mes repetavome jo rūsyje, taigi supratau, jog išeiti teks man. John Sergio išėjo kartu su manimi; mes mėginome rasti kitus muzikantus ir suburti savo grupę, bet mums nepavyko.” Kadangi bandymai suburti savo kolektyvą nebuvo sėkmingi, Vai prisijungė prie RAYGE. Steve Vai: “Puikiausia grupė! Ko gero, ne tiek muzikos, kiek puikaus laiko leidimo ir gyvenimiškos patirties įgijimo prasme. Nuostabus buvo laikas. Prisimenate tą grupę, grojusią mūsų mokykloje tada, kai dar nemokėjau groti gitara? Tai buvo tie patys vaikinai ir pas juos kaip tik atsilaisvino gitaristo pozicija. Pagaliau turėjau galimybę kurti savo dainas ir groti jas publikai, nors iš tiesų dažniausiai grodavome LED ZEPPELIN, KISS, Alice Cooper, David Bowie ir kitų grupių bei atlikėjų kūrinius. Grojome visur - vakarėliuose, sporto salėse, dvokiančiose baruose... Mušdavomės, pakliūdavom į policiją, sudaužydavom automobilius, trynėmės su įvairiausiomis kompanijomis ir panašiai. Pagaliau buvau grupėje, kurios nariai tapo mano draugais. Nepaisant to, jog jie buvo tikri rokeriai – rengėsi odiniais rūbais, nešiojo auskarus ir turėjo begalę tatuiruočių – visi buvo puikūs žmonės. Galėjau pavadinti juos savo šeima. Tuo metu geriausiu mano draugu tapo Joe Despagni ir mes tapom neatskiriami. Ligi šiol prisimenu šią grupę su malonumu. Yra daug mėgėjiškų šios grupės įrašų, nors nė vienas nebuvo išleistas oficialiai. Kelis „bootleg‘us“ turiu ir aš...” Dar 1977 m. Steve dalyvavo grupės BOLD AS LOVE, grojusios Jimi Hendrix koverius, veikloje. 1978 metais Steve Vai iš Long Island persikėlė į Bostoną, kur pradėjo lankyti Berklio muzikos mokyklą (Berklee School of Music). čia jis susipažino su būsimąja žmona Pia Maiocco, be to, suformavo grupes AXIS (1978-1979) su Stu Hamm ir MORNING THUNDER (1979) su Randy Coven. Steve Vai: “AXIS buvo pirmoji mano grupė, kurią subūriau Berklio muzikos mokykloje. Nuostabus laikas! Atsikeldavome anksti ryte ir iškart eidavome į repeticijų vietą. Išsiskirstydavome tik gerokai po vidurnakčio. Būtent šioje grupėje parašiau didžiąją dalį muzikos, kuri vėliau buvo įrašyta „Flex-Able“ ir kituose albumuose. Tarp kitko, dar galima rasti šios grupės įrašų.” “MORNING THUNDER – tai antrasis mano Berklyje suburtas kolektyvas. Daug beprotiškos muzikos ir ilgos repeticijų valandos. žmonės grupėje buvo puikūs ir mums patiko groti kartu. Muzika užėmė visą laiką. Nėra nieko panašaus į gyvenimą aplinkoje, kai groji dieną ir naktį. Idėjos gimdavo viena po kitos. Mes puikiai leidome laiką ir sugrojome keliuose įdomiuose pasirodymuose.” Steve Vai tobulinosi ne tik muzikos praktikoje, bet ir teorijoje. Dar mokykloje jis ėmėsi aranžuoti kelias Frank Zappa kompozicijas. Vieno darbo kopiją jis išsiuntė autoriui. į tą juostą buvo įrašyta Zappa tema "The Black Page No. 1" – be galo sudėtingas jo kūrinys. Vai įrašė ją, grodamas įprastu tempu, o po to – grodamas beveik dukart greičiau. Zappa buvo taip sužavėtas šia aranžuote, kad nusprendė pakviesti Steve į savo grupę. Jau kitais metais Steve persikėlė į Los Andželą ir, būdamas tik devyniolikos, tapo pačiu jauniausiu muzikantu, kada nors grojusiu su Frank Zappa. Steve grojo su Zappa nuo 1980 iki 1983 metų (imtinai), įgydamas milžinišką patirtį. 1981 metų spalį Zappa šou "Halloween" Niujorko salėje „Palladium“ tapo pirmuoju gyvai įrašytu muzikiniu vaizdo įrašu. 1982 metais Frank Zappa kolektyvas tapo pirmąja grupe, koncertavusia Sicilijoje. Steve dalyvavo keliuose pasauliniuose Zappa turuose ir jo albumų įrašuose. Vai gitarą galima išgirsti “Tinsel Town Rebellion” ir You Are What You Is” (1981), “Ship Arriving Too Late” (1982), “Man From Utopia” (1983), “Them or Us and Thing Fish” (1984) įrašuose. Palikęs Frank Zappa grupę, Steve netrukus įrašo du pirmuosius savo solinius albumus "Flex-Able" ir "Flex-Able Leftovers". šiuos diskus Vai paruošia namų studijoje ir nesulaukęs palaikymo iš įrašų bendrovių, išleidžia juos pats kukliu, tūkstančio kopijų tiražu. Abi šios išleistos plokštelės tapo pagrindu tolimesnei jo kūrybos plėtotei. Pirmoji buvo išleista trimis skirtingais viršeliais, antroji – dviem. 1984 metais Steve subūrė grupę THE CLASSIFIED. Bosine gitara joje grojo draugas iš Berklio laikų Stu Hamm, o Vai be gitaros tapo atsakingas dar ir už vokalą. Steve Vai: “Pirmoji mano grupė Kalifornijoje. įrašiau "Flex-Able" ir norėjau groti gyvai. THE CLASSIFIED buvo puiki grupė, grojusi šiek tiek juokingą muziką. Bet projektas man kainavo nemažai, tad ilgainiui teko jį paleisti. Su juo neišleidome jokių oficialių plokštelių, bet iki šiol vis dar yra daug įrašų iš skirtingų pasirodymų.” THE CLASSIFIELD keičia trio 777, suburta dalyvaujant tam pačiam Stu Hamm. Steve Vai: “Tai ką mes grojome, buvo absoliuti improvizacija. Power-trio iš Veneros. ši grupė įrašė pagrindines ritmo dalis, kurios girdisi mano albume "Passion And Warfare". Turiu šios grupės įrašytas kelias dainas, kurios laukia savo dienos šviesos. O, turbūt būtų puikus to įrašo pavadinimas... "The Light of Day".” Kol abu pirmieji albumai populiarėjo tarp Frank Zappa gerbėjų ir augančios asmeninės Steve Vai gerbėjų auditorijos, vienas gabalas iš "Flex-Able" pavadintas “The Attitude Song” prastūmė Steve Vai į gitaristų pasaulį. "The Attitude Song" buvo išleista 7 colių diske specialioje žurnalo “Guitar Player” rubrikoje ir tai pakeitė viską. Gitarų visuomenė priėmė šį vaikį į savo glėbį ir būtent šios dainos dėka Steve gavo vaidmenį kultiniame filme "Kryžkelės” (“Crossroads”). Bilietai į Steve pasirodymus miesto klubuose greitai dingdavo, be to, netrukus Vai buvo pakviestas į grupę ALCATRAZZ. Steve Vai: “Prisijungiau prie grupės po to, kai jie atleido Yngwie Malmsteen. Pirmojo pasirodymo su ALCATRAZZ niekada neužmiršiu. Koncerto medžiagai išmokti man buvo duota tik viena diena. Turėjo įvykti trys koncertai, pirmasis kurių buvo Riverside California. Publika dar nieko nežino apie tai, kad Yngwie nebėra grupėje ir dauguma atėjo pasižiūrėti būtent jo. Išeinu į sceną ir girdžiu, kaip salė skanduoja jo vardą. Reiktų jums pamatyti jų veidus tuo metu, kai jie pamatė mane. Turiu įrašą su publikos reakcija – ji labai triukšminga...” Steve įrašė visas gitarų partijas ALCATRAZZ 1985 metų albume "Disturbing The Peace". Vėlesniuose pasirodymuose gimsta vaizdo kronika "Power Live". 80-aisiais Steve su grupe įrašė dar kelis albumus. Netrukus po turų su ALCATRAZZ Steve su David Lee Roth (prie kurio prisijungti pakvietė artimas Steve draugas bosistas Billy Sheehan) dalyvauja albumo "Eat 'Em & Smile" (1986 m.), vėliau tapusio multiplatininiu, įraše studijoje “Warner Bros”, tuo pačiu pradėdamas naują epochą savo karjeroje. Laikas buvo pats tinkamiausias ir sąjunga su Lee Roth leido Steve atsidurti dėmesio centre. Muzikiniai klipai "Yankee Rose" ir "Going Crazy!" dažnai buvo rodomi per MTV ir kitus muzikinius kanalus visame pasaulyje. Steve nuotraukos pradėjo šmėžuoti įvairiausių muzikinių žurnalų viršeliuose. Steve Vai: “Su ALCATRAZZ aš, galima sakyti, atsibudau žvaigžde. Grupėje buvo nuostabūs žmonės, ir aš branginu prisiminimus apie turus su jais. Man vis dar atrodo, kad “Eat`Em & Smile” – vienas geriausių to dešimtmečio roko įrašų.” Tais pačiais metais Steve debiutuoja naujoje srityje - sukuria naują gitarų liniją “Jem 777” japonų firmai “Ibanez”. šios gitaros iki šiol yra neįtikėtinai populiarios ir perkamos visame pasaulyje. Vai partnerystė su Lee Roth pagimdo dar vieną multiplatininį albumą "Skyscraper" ir po jo sekusį pasaulinį turą. Prieš galutinai išeidamas iš projekto 1988 metų gruodį, Steve veda Pia, su kuria pažįstamas jau ne vienerius metus, ir pradeda savo solinę karjerą. Pirmame plane Bet laikas pateikė Steve Vai dar vieną siurprizą. Kol jis ruošėsi ilgai laukto savo pirmojo solo albumo įrašui, jį spėjo pakviesti į kitą roko grupę WHITESNAKE. Nors Steve norėjo sutelkti visą dėmesį į asmeninę solinę karjerą, šis pasiūlymas buvo per daug gundantis, kad jį galima būtų atmesti. Steve priėmė pasiūlymą – įrašė visas gitarų partijas albume "Slip Of The Tongue" (pagrindinis gitaristas - Adrian Vandenberg – negalėjo dalyvauti įraše, nes prieš pat albumo įrašo pradžią susižeidė riešą ir grupės lyderis David Coverdale paprasčiausiai jį pakeitė). Apie visą šią nelabai malonią istoriją Steve išsireiškia glaustai: “Kas buvo, tas buvo...” Ir tik po to Steve Vai įrašė savo pirmąjį solinį albumą "Passion And Warfare" įrašų leidykloje “Epic Records”. "Passion And Warfare" daugelis laiko geriausiu Steve Vai darbu ir vienu iš geriausių visų laikų instrumentinių gitaros albumų. Sukurtas iškart po įrašo su WHITESNAKE, bet dar iki turo su šia komanda, šis daug metų kurtas albumas tapo labai įvairiapusišku ir spalvingu darbu. šio albumo įrašyme buvo naudojamos septynstygės elektrinės gitaros, kurias sukūrė Steve kartu su firma „Ibanez“ (šios gitaros išpopuliarėjo ir daugelis būtent Steve laiko “kaltu” dėl 7-stygų gitaros pasirodymo rinkoje). Albumo gabalams "The Audience Is Listening", "I Would Love To" ir "For The Love Of God" buvo nufilmuoti klipai, kurie patiko ne tik Steve fanams, bet ir muzikos kritikams. Albumas buvo nominuotas Grammy ir gavo begalę įvairiausių muzikinių žurnalų apdovanojimų. Netrukus po to Vai baigia kurti dar vieną instrumentą – septynstygę „Universe 7-String“ gitarą, prie kurios jis plušo pagal pasirašytą sutartį su „Ibanez“. Nors iš pradžių šio instrumento paklausa buvo labai kukli, jo laikas atėjo 90-ųjų viduryje, atsiradus tokioms grupėms, kaip KORN ir LIMP BIZKIT, kurios pradėjo naudoti septynstygę žemam skambesiui išgauti. Būtent šiuo laikotarpiu 1990 m. kovo 1 dieną Steve ir Pia susilaukia pirmagimio, kuriam buvo suteiktas Julian Angel vardas. Vėliau, 1991 metais Niujorke Steve dalyvavo "Zappa's Universe" koncerte, skirtame pagerbti Frank Zappa. Už renginyje atliktą ir įrašytą kompoziciją "Sofa" muzikantas gavo Grammy apdovanojimą. 1991 m. išėjęs iš WHITESNAKE, Steve prodiusavo grupę BAD4GOOD, kurioje grojo jaunas nepaprastų gabumų gitaristas Thomas McRocklin. šios grupės albumas "Refugee" buvo išleistas 1992 metais. 1993 m. kovo 1 d. Steve ir Pia susilaukė antrojo vaiko. Tarp kitko, Fire Vai gimė tą pačią dieną, kaip ir jo brolis Julian. Netrukus po to Steve užsiėmė nauju eksperimentiniu projektu LIGHT WITHOUT HEAT. Galiausiai pavadinimas LIGHT WITHOUT HEAT buvo pakeistas į VAI ir projektas tapo grupe, kurią sudarė Steve Vai (gitara), Devin Townsend (vokalas), TM Stevens (bosinė gitara) ir Terry Bozzio (mušamieji). šios sąjungos rezultatas buvo albumas "Sex & Religion", kuris visus tiesiog pritrenkė. Tuo metu, kai visi laukė ko nors panašaus į "Passion And Warfare", Steve pasielgė visiškai skirtingai – laukinis ir nesuvaldomas įrašas, kuriame sprogstanti agresija suderinta su puikia instrumentine muzika. šis albumas susilaukė nevienareikšmių vertinimų. Vėliau sekė pasaulinis turas, kuris tęsėsi nuo 1993 m. rugsėjo iki 1994 m. sausio. 1995 metai Vai buvo perkrauti – teko intensyviai dirbti prie naujo albumo "Fire Coma", o kad fanai labai neliūdėtų per šį periodą, jis greitai įrašė ir išleido 34-ių minučių albumą "Alien Love Secrets". Atsiliepimai apie albumą buvo geri, jis nominuotas Grammy apdovanojimui ir John Bon Jovi paprašė Steve Vai kartu su juo dalyvauti jų 1995 metų turo po JAV atidaryme. Tarp turų ir interviu Steve toliau dirbo ties "Fire Coma" projektu, vėliau tapusiu albumu "Fire Garden", kurį 1996 metais išleido “Epic Records”. 1996-ieji – dar vieni įtempti metai. Steve kartu su Chick Corea dalyvavo įrašant kompaktinį diską "Songs Of West Side Story", o tai buvo jo svajonės išsipildymas, nes Steve augdamas ne kartą klausėsi originalo. Hendrix albumas "In From The Storm", kuriame groja Steve, pelnė pripažinimą visame pasaulyje, tačiau pačia didžiausia tų metų dovana tapo ilgai laukto albumo "Fire Garden" – 74-ių minučių muzikos rinkinio, kuriame Vai debiutavo kaip dainininkas, išleidimas. Vėliau jis dalyvavo "G3" ture su Joe Satriani ir Eric Johnson, per kurį įrašytas koncertinis kompaktinis diskas ir vaizdo įrašas (trys dainos iš šio kompaktinio disko, tarp jų ir Steve Vai "For The Love Of God", buvo nominuotos Grammy apdovanojimams). 1999 metais Steve Vai išleido eilinį savo albumą, pavadintą "Ultra Zone". Tuo pačiu metu Steve įkūrė savo muzikinę leidybos bendrovę, pavadintą "Favored Nations", kurioje savo diskus jau yra įrašę tokie muzikantai, kaip Eric Johnson, Frank Gambale, Mattias "IA" Eklundh, Greg Koch, Billy Sheehan ir daugelis kitų. į XXI amžių Steve Vai įžengė turėdamas begalę naujų užmanymų. 2000 m. išėjo pirmasis rinkinys iš solinių Steve Vai albumų, į kurį įėjo baladės, albumuose buvusios septintuoju numeriu, bei trys nauji Steve darbai. Rinkinys taip ir pavadintas - "The 7th Song" (pilnas albumo pavadinimas “The 7th Song: Enchanting Guitar Melodies Archive”). Per pasaulinį turą "Ultra Zone" Steve gimsta idėja įrašyti koncertinį albumą, kurio pagrindu turėjo tapti tų šalių, kuriuose jis spėjo pabuvoti, melodijos. Po 32 šalyse surengtų 104 koncertų, išklausęs apie 150 etninės muzikos albumų, Steve įrašo jį - albumą, pavadintą "Alive In An Ultra World". į prekybą šis darbas išleistas 2001 metais, na o 2002 metais šio albumo daina "Whispering A Prayer" nominuota apdovanojimui 44-oje Grammy ceremonijoje. Tais pačiais 2001 metais Steve Vai išleido milžinišką visą karjerą apimantį dešimties diskų rinkinį „The Secret Jewel Box“. 2002 metais surinkti filmams parašyti kūriniai, tarp kurių pateko gitarų dvikova iš filmo „Kryžkelės“ ir tema iš filmo „Bill and Ted's Bogus Journey“ – kūriniai apjungti į 40 takelių kolekciją, pavadintą „The Elusive Light and Sound Vol. 1“. Vienas iš grandiozinių projektų, kuriuos pavyko muzikantui įgyvendinti – specialus pasirodymas su Tokijo simfoniniu orkestru. Programoje nuskambėjo koncertas elektrinei gitarai „Fire Strings“, sukurtas japonų kompozitoriaus ir pianisto Ikiro Nodaira (Ichiro Nodaira). Be to, 2004 ir 2005 metais Olandijoje buvo įgyvendintas projektas „The Aching Hunger“ kartu su Metropole Orkest. Per visus šiuos metus Vai dalyvavo įrašant ne vieną kito atlikėjo albumą, tarp kurių galima paminėti šiuos: Gregg Bissonette debiutinis albumas ir „Submarine“, Alice Cooper “Hey Stoopid”, Randy Coven “Funk Me Tender”, Al DiMeola “Infinite Desire”, Joe Jackson „Symphony 1“, Billy Sheehan “Compression”. Muzikanto įnašą galima rasti tokiuose papildomuose Zappa leidimuose, kaip „Jazz From Hell“, „Shut Up 'N Play Yer Guitar“, „Guitar“ ir bei keliuose leidiniuose iš “You Can't Do That on Stage Anymore” serijos bei diske “Zappa's Universe”. Ir tarsi jo tvarkaraštis nebūtų ir taip įtemptas, Vai užsiima... bitininkyste. 90-ųjų pabaigoje jis pradėjo kopti medų iš penkių bičių šeimų, kurias laiko prie savo namų. Surinktas medus parduodamas ir lėšos skiriamos labdaringam projektui “Make A Noise”. “Real Illusions: Reflections” 2005 m. vasario 22 d. Steve Vai išleido naująjį albumą “Real Illusions: Reflections”, pirmąjį naujos medžiagos albumą per pastaruosius ketverius metus, sekantį po 2003 m. išleisto platininio DVD “Live At The Astoria London”. 11 skirtingų “Real Illusions: Reflections” albumo kūrinių yra: "Building The Church," "Dying For Your Love," "Glorious," "K'm-Pee-Du-Wee," "Firewall," "Freak Show Excess," "Lotus Feet," "Yai Yai," "Midway Creatures," "I'm Your Secrets" ir "Under It All". Kai kuriuose jų Vai įdainavo pagrindines vokalo partijas. "Lotus Feet" buvo įrašytas gyvai Olandijoje per tris skirtingus originalaus Vai orkestrinio darbo “The Aching Hunger” koncertus. šį albumą įrašinėjo ilgalaikė Vai grupė, kurią jis yra pavadinęs THE BREED: Billy Sheehan (boso gitara, vokalas), Tony MacAlpine (klavišiniai, gitara, vokalas), Jeremy Colson (mušamieji) ir Dave Weiner (ritminė gitara, elektrinė sitara, akustinė-elektrinė gitara). „Real Illusions: Reflections“ - pirmoji laipsniškai plėtojamo pasakojimo, kurį parašė Vai, dalis. Prie kūrinių pateikiami trumpi paaiškinimai pakelia uždangą nuo istorijos, bet Vai nenori visko iškart atskleisti ir sugadinti klausytojo kelionės. "Tikimasi, kad pasakojimas užims tris atskirus diskus. Visos dainos pateikiamos kaip literatūrinės miniatiūros, bet nebūtinai tinkamu pasakojimo eiliškumu. Yra idėja išleisti keturių diskų rinkinį su papildomu disku, kuriame rasite medžiagą ir visas dainas tinkama tvarka. Rinkinyje bus ir knygutė su visa istorija ir visomis jos smulkmenomis," - sako Vai. Pirmiausiai Steve Vai sugalvojo istoriją. "Kartais daina pasufleruodavo tam tikrus istorijos elementus, tačiau tikslas buvo sukurti unikalų pramoginį nuotykį, kuriame būtų istorija, lėtai atsiskleidžianti eilėje kompaktinių diskų," – pasakoja muzikantas. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad istorija pasakojama atbulai, nes trumpi pasakojimai prasideda nuo pabaigos. Veikėjas, vardu kapitonas Drake Mason, ką tik patyrė gilų dvasinį pabudimą. "Istorija daug painesnė. Norėdamas išgyventi tą dvasinį pabudimą, Drake Mason iš pradžių turėjo patirti nemenką traumą gyvenime, kuri ir pavertė jį bepročiu. Nieko panašaus nerasite albume „Real Illusions: Reflections“. Pavadinime esantis žodis “Reflections“ yra dalis ilgesnės frazės, kuri bus įtraukta į vėlesnių diskų pavadinimus. Kai jie bus matomi kartu, išaiškės visa idėja," - aiškina Vai. Kalbant apie muzikinę pusę, „Real Illusions: Reflections“ pateikia eilę siurprizų. "Praeityje esu įtraukęs tam tikras dainas į savo įrašus, nes jaučiau, jog publika laukė jų, tačiau vėliau suvokiau, kad gerbėjai geriausiai reaguoja į tą muziką, kuri kyla iš atvirumo ir nuoširdumo. Manau, kad tą galima pritaikyti visiems muzikantams," - sako Vai. "Nors tai ir koncepcinis įrašas, aš vis dar beprotiškai įsimylėjęs gitarą. Sąmoningai stengiausi išplėsti savo instrumento valdymą." žavų „Real Illusions: Reflections“ finalą "Under It All" sudaro aibė veikėjų prisipažinimų/maldų. "Matome begalę skirtingų miesto gyventojų psichikos pavyzdžių, nes jų prisipažinimai yra užslėptų dramų, sudarančių istorijos pagrindą, akcentai," – pasakoja Vai. Gitaristai visų pirma geriausiai žinomi dėl savo instrumento valdymo virtuoziškumo, bet kai kurie gitaros magai, pavyzdžiui Jimi Hendrix, Eric Clapton, Stevie Ray Vaughan ir Vai senas draugas Joe Satriani pažengė toliau ir ėmėsi vokalisto bei žodžių rašymo pareigų. Vai nėra išimtis. "Kartais žodžiai ateina labai lengvai, kartais tai gana skausmingas procesas. Jei įsiklausysite į mano dainavimo manierą, atrasite, kad stengiuosi valdyti balsą taip, kaip ir savo gitaros garsą. Man tai įdomu, nes žmogaus balsas iš tiesų yra pats išraiškiausias mūsų turimas instrumentas. Kaip ten bebūtų, man vis dar paprasčiau groti gitara," – teigia Vai. Vai pademonstruos savo gitaros meistriškumą su savo grupe THE BREED intensyviame koncertiniame ture, kuriam pritaikė “Real Illusions: Reflections”. "Tikiuosi atlikti visą albumą gyvai. Būtų per daug ambicinga sukurti tikrą miuziklą, kol nebus išleistos visos dalys ir neturėsiu biudžeto tokio tipo darbui sukurti. Tuo tarpu dabar mes išeisime į sceną ir savo pasirodymu sukursime tą unikalų pramoginį nuotykį," - sako Vai. Savo fanus Vai su savo grupe į pramoginį nuotykį Vilniaus “Ledo Arenoje” pakvies spalio 14 dieną.
Vartotojo vardas:
vyc


Žinutės: 196
Senas atsakymas Parašė: 2005-10-15 09:22:31
vakar buvau. nerealiai... dieviska... jie visi tikrai arba dievai arba velniai. truksta zodziu. as apsaleshuh
[1][2][3][4][5][6][7][8][9][10]
Copyright 2016 hardrokas.net. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be administratoriaus sutikimo draudžiama. [email protected]