„Saratan“ – „Asha“ (2015)
Prieš 13 metų susikūrusios Krokuvos grupės „Saratan“ biografijoje nuo pat pradžių buvo galima atrasti rytietiškų motyvų - arabiškas kolektyvo pavadinimas, netgi arabiškas logotipas. Tačiau komanda grojo modernų thrash metalą, susilaukdama tiek pagyrų (debiutinis albumas „The Cult of Vermin“), tiek ir kritikos (antrasis diskas „Antireligion“). Nežinia ar pastarojo darbo įvertinimai paskatino susėsti muzikantus prie apskrito stalo ir iš esmės permąstyti tolesnes perspektyvas, tačiau nuo trečiojo albumo „Martya Xwar“ „Saratan“ kūryboje vis didesnį vaidmenį pradėjo vaidinti Viduriniųjų Rytų muzika. 2015 metais prisijungus vokalistei Małgorzatai Gwóźdź ir vasaros pabaigoje pasirodžius ketvirtajam diskui „Asha“, atidžiai „Saratan“ karjerą stebintis klausytojas turėjo gerokai nustebti. „Machine Head“ įtaka gerokai sumažėjo, vyriškas vokalas vis labiau įgavo death metalui būdingą growl'ą, o Małgorzata atkreipė dėmesį tų melomanų, kurie dievino „Melechesh“ ar vėlyvuosius „Rotting Christ“.

Plačiau
„Metal Church“ – „XI“ (2016)
Gegužės 10 d. amerikiečių grupė „Metal Church“ paminėjo 11-ąsias buvusio frontmeno David Wayne žūties metines. Būtent nuo 2005-ųjų iki tol šilto ir šalto mačiusi grupė įžengė į gan pilką periodą, kurio metu leido vidutiniškus albumus, trejiems metams buvo išsiskirsčiusi, o galiausiai vėl išsiskyrė su trečiuoju vokalistu Ronnie Munroe. Jau atrodė, kad apie šlovingas praeities dienas mums primins tik legendiniai „Metal Church“, „The Dark“ ar „Blessing in Disguise“ albumai, tačiau sulaukėme neįtikėtinos naujienos. Praėjusių metų pavasarį grupė pranešė, kad į grupės gretas sugrįžo antrasis vokalistas Mike Howie, 1988-1994 metais sėkmingai pakeitęs D.Wayne. Netrukus grupė paviešino epizodus iš įrašų sesijos, kurios galutinį rezultatą išvydome kovo 25 dieną – pasirodė naujas albumas „XI“.
Anuomet šou biznio taisyklėmis nusivylęs M.Howe ne tik pasitraukė iš „Metal Church“ frontmeno pareigų, bet ir visiškai pranyko iš muzikos pasaulio. Daugiau nei 2 dešimtmečius trukusi pertrauka išėjo į naudą – balsingasis dainininkas sugrįžo su tokia jėga, kad galbūt per pastarąjį dešimtmetį tik „Accept“ sugrįžimo albumas sukėlė tokį ažiotažą bei teigiamų emocijų pliūpsnį („Black Sabbath“ atsikūrimą irgi galėtume laikyti sėkmingu, jei ne užkulisių peripetijos).

Plačiau
„Juodvarnis“ - „Mirusio žmogaus kelionė“ (2016)
Kalbos apie antrąjį grupės „Juodvarnis“ albumą pradėjo sklisti praėjus vos pusmečiui po debiutinio darbo „Šauksmai iš praeities“ pasirodymo. Tiesa, įrašų darbai gerokai užsitęsė ir vietoje planuoto 2015 metų pavasario, antrąjį diską į savo rankas galėjome paimti tik šių metų vasario 21 dieną. Teisybės dėlei reiktų paminėti, kad „Šauksmai iš praeities“ yra 2010-2012 metų kūrybos veidrodis, tačiau kadangi abu albumus skiria sąlyginai trumpas įrašų bei išleidimo laiko tarpas, neišvengsime bandymų pasverti šiuos abu diskus. Tad ar iš tikrųjų jaunuoliai turi pakankamai įdomių minčių ir idėjų, kad vos įrašius pirmąjį blyną, iškart vertėtų kepti antrąjį?
Pats pirmas dalykas, kurį grupė paskelbė ir kuris bene labiausiai suintrigavo – tai, kad būsimasis darbas bus visiškai konceptualus. Ko galima iš jo tikėtis, jau buvo galima numanyti nuo 2014 metų vasaros koncertų, kurių metu „Juodvarnis“ savo pasirodymus paįvairindavo pačia naujausia kūryba. Kas aktyviai palaikė grupę koncertų metu, net 5 (iš 6) būsimojo albumo kompozicijas jau turėjo progos išgirsti gyvai, o galiausiai sausio mėnesį visos „Mirusio žmogaus kelionės“ dainos nuskambėjo radijo laidos „Audronaša“ eteryje. Tačiau kantriai palaukiame kada diskas pasirodys fiziniame formate ir tada jau galima pradėti daryti kažkokias išvadas.

Plačiau
"Megadeth" - "Dystopia" (2016)
Kai artėjant naujo albumo įrašų terminui 2014 m. lapkritį pusė „Megadeth“ narių paliko grupę, sujudo tie gerbėjai, kurie laukė 1990 m. sudėties atsikūrimo. Deja, kaip visi žinome, tai neįvyko, nors buvo gana realu vėl drauge išvysti legendinį ketvertuką. „Megadeth“ lyderis Dave Mustaine svaidėsi skambiomis frazėmis apie neva nepritapusį sugrįžusį būgnininką Nick Menza ir liaupsino grupės naujokus. Taip, albumo įrašuose dalyvavęs gitaristas Kiko Laureiro bei būgnininkas Chris Adler yra savo amatų meistrai ir puikiai atliko savo darbus, tačiau seno sukirpimo fanui gilumoje kartėlis visgi liko.
Sausio 22 dieną galiausiai sulaukėme ilgai laukto darbo vaisiaus - penkioliktasis „Megadeth“ albumas „Dystopia“ išvydo dienos šviesą. Grupės lyderis Dave Mustaine juo stengėsi reabilituotis po prastai įvertinto 2013-ųjų metų disko „Super Collider“ ir norėjo įrodyti, kad naujoji grupės sudėtis yra stipri kaip niekad iki šiol. Ar pavyko? Dėl vieno galima sutikti - šis darbas pralenkė „Super Collider“, tačiau kalbos apie „geriausią „Megadeth“ albumą per 20 metų“ yra gerokai perdėtos. Visų pirma, nebe pirmą kartą grupė radijo singlais pasirenka ne pačius įspūdingiausius kūrinius. Tiek pats pirmasis paviešintas kūrinys „Fatal Illusion“, tiek „The Threat Is Real“ (kuriam buvo sukurtas vaizdo klipas) savyje talpina daug energijos, daug erdvės muzikantų meistriškumo įrodymui, tačiau šioms dainoms toloka iki „Holy Wars“ ar „Symphony of Destruction“.

Plačiau
"Nahum" – "And the Chaos Has Begun" (2015)
Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai normaliame pasaulyje užgimė ir sėkmingai dygo thrash bei death metalo ūgliai, komunistų valdomose šalyse tokių palankių sąlygų nebuvo. Pasikeitus santvarkoms ir pastarosiose valstybėse galiausiai papūtė laisvės vėjai, kurių paveikti tų šalių muzikantai susikaupusias mintis ir pyktį sudėjo į kūrybą. Bene pirmoji aukštai skridusi kregždė – grupė „Vader“ iš Lenkijos. Būtent su šiuo kolektyvu kilo daugiausiai asociacijų, perklausius čekų grupės „Nahum“ albumą „And the Chaos Has Begun“, išleistą 2015 metų lapkritį.
Tiesa, grupė susikūrė ir vykdo aktyvią veiklą jau šiame tūkstantmetyje, tačiau sėkmingai pritaikė savo kūryboje senųjų death/thrash komandų sukurtas taisykles, viską įvilko į modernų rūbą bei pateikė klausytojui.
Visų pirma, reikia pagirti jauną leidybinę kompaniją „muSick attack“, itin skoningai bei kokybiškai pateikusią produkciją vartotojui. Albumo viršelis vėlgi dvelkia 90-aisiais ir pozityviai nuteikia prieš pirmąją perklausą. Tad ką gi rasime viduje? Ostravos miesto death/thrash metalo penketas paruošė beveik 33 minutes trunkantį sunkiosios muzikos škvalą, kuris įtrauks šią muziką mėgstantį klausytoją.

Plačiau
„Svaras 409“ – „Nes tai Lietuva“ (2015)
Kai jau atrodo, kad mažesniuose Lietuvos miestuose prieš porą dešimtmečių gyvavusi galybė sunkesnės muzikos grupių bei minios jų gerbėjų išliko tik mūsų prisiminimuose, kartais ima ir nutinka koks dalykas, kuris maloniai nustebina. Vienas tokių – praėjusiais metais nuskambėjusi žinia apie Alytaus hardroko grupės „Svaras 409“ atsikūrimą. Grupė ne šiaip sau atsikūrė, o turėdama konkretų planą – įrašyti naują albumą.
Šių metų gegužę sulaukėme rezultato – buvo išleistas dvigubas diskas „Nes tai Lietuva“. Jame rasime 1987 m. originalią juostą „Gyvenimo albumas“ bei 12 naujų dainų.
Iš pradžių apie apipavidalinimą. Prakalbus apie lietuvišką dvigubą digipak formato leidinį, pirmas į galvą šovęs analogas – „SBS“ „The Gambler“ (2008). Alytiškių darbas savo spalvomis, spausdinimo kokybe gan artimas paminėtam albumui, nors skirtumų tarp šių darbų taip pat nemažai. Tačiau sugrįžkime prie „Svaras 409“ viršelio. Kai kas jame įžiūrės tik naująjį grupės logotipą, atidesnis klausytojas fone pastebės ir trispalvę vėliavą. Jei laikytume „Nes tai Lietuva“ pirmuoju grupės darbu, toks viršelis puikiai tinka reprezentuoti grupę. O jeigu muzikantai neužmigs ant laurų ir netolimoje ateityje pradžiugins naujomis dainomis, kitąkart jau lauksime spalvingesnio ir detalesnio apipavidalinimo. Beje, lankstinuke rasime ir senąjį grupės logotipą, kuris šiandienai gal atrodo atgyvenęs, tačiau turi old-schoolinio žavesio.

Plačiau
"Molten Trail" - "Striving for the Sky" (2014)
Lapkričio mėnesį patyliukais buvo išleistas tarptautinio projekto "Molten Trail" debiutinis albumas "Striving for the Sky". Už šio vardo slepiasi 3 švediškos pavardės, vienas vokietis, vienas amerikietis, o juos draugėn sukvietė mums gerai pažįstamas klavišininkas Vytautas Diškevičius. Pastarojo muzikanto suburta komanda įgyvendino lietuvio planus, o viso to rezultatas - 50 minučių progresyviojo heavy metalo. Gaila, bet puikų albumo viršelį kol kas galime matyti tik savo kompiuterio ekrane ar išmaniajame įrenginyje, nes italų leidybinės kompanijos "Heart of Steel Records" išleistas "Molten Trail" debiutas kol kas pasiekiamas tik skaitmeniniu formatu.
Kaip ir priklauso progresyviosios muzikos atlikėjams, šis projektos savo opuse pateikia kūrinius, kurie vien pagal savo trukmę nėra pritaikyti radijo eteriui, nes tik "Down the Vortex" ir "Highway Ghost" trunka trumpiau nei 5 minutes). Kitų 6 dainų trukmė varijuoja nuo 6 iki beveik 8 minučių. Tačiau jei neapgauna atmintis ir klausa, teko kai ką iš to girdėti ir lietuviškame eteryje. Be to, labai sveikintinas žingsnis debiutiniame albume neapkrauti klausytojo per dideliu informacijos srautu - 50 minučių yra pats tas laikas, kai galima puikiai pajausti projekto skleidžiamas idėjas, o tuo pačiu, disko pabaigoje dėmesys dar nėra atbukęs.

Plačiau
"Berserker" - "Dark Worlds Collide" (2015)
Vilniečių melodingojo metalo grupė "Berserker" prie debiutinio albumo įrašų stojo dar 2013 metų pabaigoje. Deja, galutinį rezultatą išgirdome tik šių metų sausį, o norintiems palaikyti kompaktinį diską rankoje teks dar apsišarvuoti kantrybe. Tačiau gyvename skaitmeniniame amžiuje, tad bent jau kaip sekėsi grupei studijoje, galime įvertinti dar nepasirodžius albumui fizinėje laikmenoje.
Ilgas laukimas turi vieną minusą - iki tol besidomintiems "Berserker" kūryba teko pasitenkinti tik gyvų įrašų perklausomis internete bei lankytis grupės koncertuose. Tad iš vienos pusės - "Dark Worlds Collide" albume esančių dainų sąrašas gerai pažįstamas ir gali net šmėkštelti mintis, jog "viską jau esu girdėjęs". Tačiau iki šiol buvo paviešintas vos vienas senas studijinis kūrinys, įrašytas dar su senaisiais grupės nariais. Tad net ir daug kartų koncertuose girdėtos dainos debiutiniame albume tarsi įgauna visiškai naujas spalvas.
Viso albume rasime 9 kūrinius (jų tarpe - 2 interliudai), kurių trukmė siekia apie 44 minutes.  Iš grupės, kuri įrašų sesijos metu atšventė jau 5 metų veiklos jubiliejų, galima buvo laukti ir daugiau. Mėgstantiems tokio stiliaus muziką tos minutės prabėgs akimirksniu ir po paskutinės dainos norėsis paklausti: nejaugi tai viskas? Tačiau kadangi tai tėra grupės debiutas ir ne vienas klausytojas tik dabar susipažins su kolektyvu, albumo trukmę galima laikyti itin optimalia.

Plačiau
<- Ankstesnis Kitas -> Paskutinis ->>
Copyright 2016 hardrokas.net. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be administratoriaus sutikimo draudžiama. info@hardrokas.net