„Magoa“ – „Imperial“ (2016)
Jei sunkiąją muziką grojanti grupė savo kūryboje naudoja modernų skambesį, didelė tikimybė, kad seno raugo metalistai į tokį kolektyvą žiūrės nepatikliu žvilgsniu. Tačiau vilniečių „Chasing The Rise“ sėkmė teikia vilčių, kad Lietuvoje taip pat tokia muzika turi gerbėjų ratą ir juos galbūt sudomins spalio 14 d. pasirodęs prancūzų ketveriukės „Magoa“ naujas studijinis darbas.
Nenuosatbu, kad 11 metų gyvuojantis kolektyvas netgi neturi savo paskyros Metal-archives.com puslapyje, tačiau maždaug nuo 2013-ųjų metų „Magoa“ atrado savo stilių, kuris laviruoja tarp metalcore ir klasikinio metalo. Todėl manau, kad grupė turėtų sudominti abiejų stovyklų gerbėjus.
Trečiajame pilname albume muzikantai tęsia tai, ką buvo galima išgirsti prieš 3 metus pasirodžiusiame diske „Topsy Turvydom“. Piktame, tačiau melodingame naujame albume pagrindiniai koziriai sudėti į pačią disko pradžią. Būtent titulinė „Imperial“ kompozicija bei pirmasis singlas „Resistance“ (kuriam yra sukurtas puikus vaizdo klipas) yra šio darbo pagrindinės vinys.

Plačiau
„Good Girl Maggie“ - „Good Girl Maggie“ (2014)
Pamenate mūsų aprašytą grupę „Saratan“ iš Krokuvos, kurioje dainuoja Małgorzata Gwóźdź? Neretai Maggie vardu prisitatanti moteris dar yra kolektyvo „Good Girl Maggie“ vokalistė, su kuriuo prieš porą metų išleido grupės vardu pavadintą debiutinį albumą. Tik jei „Saratan“ muzikoje vyrauja tamsesnės temos ir nuotaikos, tai lyriškesnę Małgorzatos pusę parodo būtent „Good Girl Maggie“ diskas, kuri aptarsime šįkart.
Pastarasis darbas pasirodė dar iki M.Gwóźdź prisijungimo prie „Saratan“ sudėties, tad žvelgiant chronologine tvarka, „Good Girl Maggie“ albumo turinys gal ir neturėtų stebinti. Nors, lyginant abu darbus, vokalo diapazono platumas ir stiprumas turėtų džiuginti net ir ypač įnoringą klausytoją.
„Good Girl Maggie“ yra įrašytas „Guano Apes“ dvasioje ir būtent su šios grupės lydere Sandra Nasić kyla daugiausiai asociacijų klausantis visą darbą. Albumas prasideda pagrindiniu koziriu – greita ir smagia kompozicija „Open Up“, kuriai galima prikišti (kaip ir likusioje disko dalyje), kad grupės penketukui visai praverstų dar viena gitara, nes dabar klavišiniai vaidina kiek per didelį vaidmenį. Vėliau tempas kiek krenta dainose „What I Want“ ir „Lost In Myself“. Pastaroji baladė su kiek agresyvesniu intarpu dainos viduje vėlgi turėtų patikti tiems, kas mėgsta „Guano Apes“ kūrinius „Heaven“ ar „Rain“.

Plačiau
„Extinkt“ – „Postnuclear Trip to Nowhere“ (2016)
Nenustygstantis ir visur spėjantis „Terrordome“ lyderis Uappa Terror su dviem kolegomis iš grupių „Fortress“ ir „Psychopath“ (tiesa, abu šie muzikantai kadaise taip pat grojo grupėje „Terrordome“) išleido projekto „Extinkt“ debiutinį albumą „Postnuclear Trip to Nowhere“.
Tamsus viršelis, visas disko apipavidalinimas šiek tiek gali suklaidinti klausytoją, kuris tikisi rasti albume niūrias dainas, nors didžiojoje daugumoje jų yra dainuojama apie post-apokalipsę. Visas darbas yra įtakotas crust bei crossover grupių „Carnivore“ bei „Doom“ kūrybos, tad jei ankstesni „Terrordome“ albumai patiko ir iš trijulės laukėse panašaus rezultato, galite gerokai nustebti -  diskas yra gerokai nutolęs nuo klasikinio thrash metalo ar crossover stilių, o yra labiau artimas šiandieniniams moderniems stiliams, ypač hardcore.
Visgi pradžia yra visai nebloga – „Postnuclear Trip to Nowhere“ prasideda dviem įtikinamais instrumentiniais kūriniais, o po jų einanti daina „Apocalyptic Dust“ ir yra bene geriausia visame albume.

Plačiau
„Terrordome“ / „Chaos Synopsis“ ‎– „Intoxicunts“ (2016)
Iki tol savo diskografijoje porą split'ų turėję Lenkijos thrasheriai „Terrordome“ šių metų pradžioje suvienijo jėgas su death/thrash metalą grojančiais brazilais „Chaos Synopsis“ ir išleido trumpą bendrą darbą „Intoxicunts“.
Nors nuo „Terrordome“ albumo „Machete Justice“ pasirodymo praėjo vos 8 mėnesiai, Krokuvos ketveriukė šiam split'ui pateikia 5 naujus kūrinius (tiesa, vienas iš jų – instrumentinė įžanga), kurie gan skiriasi nuo 2015-ųjų repertuaro. Šįkart kolektyvo skambesys nuo thrasho nukrypsta labiau į punk pusę. Progresyviai muzikai būdinga kūrinių trukme „Terrordome“ ir anksčiau niekada nepasižymėjo, tačiau šįkart muzikantai ima labiau politikuoti ir moralizuoti. Būtent dainą „Polidicks“ nesudėtinga įsivaizduoti, atliekamą, tarkime, tų pačių „The Exploited“.
Kitas maištingas himnas – „Nothing Else Fuckers“. Taip, ji dedikuota grupei „Metallica“ ir joje išsakoma garsiai tai, apie ką tyliai mąsto kiekvienas true metalistas. Nors bent su keliomis grupės padainuotomis eilutėmis nesutinku ir pulčiau ginčytis, visgi žvelgiant į dainą būtent iš meninės pusės, reik pripažint, kad čia panaudotas ne vienas įdomus muzikinis sprendimas („nukosėtas“ „Master of Puppets“ rifas, finale skambanti „Nothing Else Matters“ melodija, savitas tekstas ir pan.).

Plačiau
„Terrordome“ – „Machete Justice“ (2015)
Iki šiol porą kartų mūsų šalyje viešėję lenkai „Terrordome“ praėjusių metų pavasarį išleido antrąjį albumą „Machete Justice“, kurį pristatyti šią vasarą sugrįžo į Vilnių. Festivalyje „True&Evil“ pasirodę svečiai iš Krokuvos trenkė energingą programą, o emocijoms nurimus jau galima ramiau apžvelgti to grojaraščio turinį.
Būtent pastarojo darbo kūriniai dažniausiai ir skamba šiandieniniuose grupės koncertuose. Kol kas naujausią pilną albumą sudaro 11 kompozicijų, trunkančių tik kiek daugiau nei pusvalandį. Teisybę sako ant disko užklijuotas lipdukas, teigiantis, kad šiame albume rasime grupėms „Slayer“, „Razor“ ar „Dark Angel“ artimą muziką. Čia neverta ieškoti supersudėtingų kompozicijų (nė vieno albume esančio kūrinio trukmė neviršija 4 minučių), tekstuose nenagrinėjamos gilios problemos, o viskas apsiribojama kietais greitais rifais bei gyvenimiškais tekstais apie 80-uosius, mosh pit'ą ar kelionę į koncertinį turą autobusu. Nors nuo debiutiniame albume „We'll Show You Mosh, Bitch!“ apdainuojamų dalykų čia truputį nutolta.

Plačiau
„Saratan“ – „Asha“ (2015)
Prieš 13 metų susikūrusios Krokuvos grupės „Saratan“ biografijoje nuo pat pradžių buvo galima atrasti rytietiškų motyvų - arabiškas kolektyvo pavadinimas, netgi arabiškas logotipas. Tačiau komanda grojo modernų thrash metalą, susilaukdama tiek pagyrų (debiutinis albumas „The Cult of Vermin“), tiek ir kritikos (antrasis diskas „Antireligion“). Nežinia ar pastarojo darbo įvertinimai paskatino susėsti muzikantus prie apskrito stalo ir iš esmės permąstyti tolesnes perspektyvas, tačiau nuo trečiojo albumo „Martya Xwar“ „Saratan“ kūryboje vis didesnį vaidmenį pradėjo vaidinti Viduriniųjų Rytų muzika. 2015 metais prisijungus vokalistei Małgorzatai Gwóźdź ir vasaros pabaigoje pasirodžius ketvirtajam diskui „Asha“, atidžiai „Saratan“ karjerą stebintis klausytojas turėjo gerokai nustebti. „Machine Head“ įtaka gerokai sumažėjo, vyriškas vokalas vis labiau įgavo death metalui būdingą growl'ą, o Małgorzata atkreipė dėmesį tų melomanų, kurie dievino „Melechesh“ ar vėlyvuosius „Rotting Christ“.

Plačiau
„Metal Church“ – „XI“ (2016)
Gegužės 10 d. amerikiečių grupė „Metal Church“ paminėjo 11-ąsias buvusio frontmeno David Wayne žūties metines. Būtent nuo 2005-ųjų iki tol šilto ir šalto mačiusi grupė įžengė į gan pilką periodą, kurio metu leido vidutiniškus albumus, trejiems metams buvo išsiskirsčiusi, o galiausiai vėl išsiskyrė su trečiuoju vokalistu Ronnie Munroe. Jau atrodė, kad apie šlovingas praeities dienas mums primins tik legendiniai „Metal Church“, „The Dark“ ar „Blessing in Disguise“ albumai, tačiau sulaukėme neįtikėtinos naujienos. Praėjusių metų pavasarį grupė pranešė, kad į grupės gretas sugrįžo antrasis vokalistas Mike Howie, 1988-1994 metais sėkmingai pakeitęs D.Wayne. Netrukus grupė paviešino epizodus iš įrašų sesijos, kurios galutinį rezultatą išvydome kovo 25 dieną – pasirodė naujas albumas „XI“.
Anuomet šou biznio taisyklėmis nusivylęs M.Howe ne tik pasitraukė iš „Metal Church“ frontmeno pareigų, bet ir visiškai pranyko iš muzikos pasaulio. Daugiau nei 2 dešimtmečius trukusi pertrauka išėjo į naudą – balsingasis dainininkas sugrįžo su tokia jėga, kad galbūt per pastarąjį dešimtmetį tik „Accept“ sugrįžimo albumas sukėlė tokį ažiotažą bei teigiamų emocijų pliūpsnį („Black Sabbath“ atsikūrimą irgi galėtume laikyti sėkmingu, jei ne užkulisių peripetijos).

Plačiau
„Juodvarnis“ - „Mirusio žmogaus kelionė“ (2016)
Kalbos apie antrąjį grupės „Juodvarnis“ albumą pradėjo sklisti praėjus vos pusmečiui po debiutinio darbo „Šauksmai iš praeities“ pasirodymo. Tiesa, įrašų darbai gerokai užsitęsė ir vietoje planuoto 2015 metų pavasario, antrąjį diską į savo rankas galėjome paimti tik šių metų vasario 21 dieną. Teisybės dėlei reiktų paminėti, kad „Šauksmai iš praeities“ yra 2010-2012 metų kūrybos veidrodis, tačiau kadangi abu albumus skiria sąlyginai trumpas įrašų bei išleidimo laiko tarpas, neišvengsime bandymų pasverti šiuos abu diskus. Tad ar iš tikrųjų jaunuoliai turi pakankamai įdomių minčių ir idėjų, kad vos įrašius pirmąjį blyną, iškart vertėtų kepti antrąjį?
Pats pirmas dalykas, kurį grupė paskelbė ir kuris bene labiausiai suintrigavo – tai, kad būsimasis darbas bus visiškai konceptualus. Ko galima iš jo tikėtis, jau buvo galima numanyti nuo 2014 metų vasaros koncertų, kurių metu „Juodvarnis“ savo pasirodymus paįvairindavo pačia naujausia kūryba. Kas aktyviai palaikė grupę koncertų metu, net 5 (iš 6) būsimojo albumo kompozicijas jau turėjo progos išgirsti gyvai, o galiausiai sausio mėnesį visos „Mirusio žmogaus kelionės“ dainos nuskambėjo radijo laidos „Audronaša“ eteryje. Tačiau kantriai palaukiame kada diskas pasirodys fiziniame formate ir tada jau galima pradėti daryti kažkokias išvadas.

Plačiau
<- Ankstesnis Kitas -> Paskutinis ->>
Copyright 2016 hardrokas.net. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be administratoriaus sutikimo draudžiama. info@hardrokas.net