„Terrordome“ / „Chaos Synopsis“ ‎– „Intoxicunts“ (2016)
Iki tol savo diskografijoje porą split'ų turėję Lenkijos thrasheriai „Terrordome“ šių metų pradžioje suvienijo jėgas su death/thrash metalą grojančiais brazilais „Chaos Synopsis“ ir išleido trumpą bendrą darbą „Intoxicunts“.
Nors nuo „Terrordome“ albumo „Machete Justice“ pasirodymo praėjo vos 8 mėnesiai, Krokuvos ketveriukė šiam split'ui pateikia 5 naujus kūrinius (tiesa, vienas iš jų – instrumentinė įžanga), kurie gan skiriasi nuo 2015-ųjų repertuaro. Šįkart kolektyvo skambesys nuo thrasho nukrypsta labiau į punk pusę. Progresyviai muzikai būdinga kūrinių trukme „Terrordome“ ir anksčiau niekada nepasižymėjo, tačiau šįkart muzikantai ima labiau politikuoti ir moralizuoti. Būtent dainą „Polidicks“ nesudėtinga įsivaizduoti, atliekamą, tarkime, tų pačių „The Exploited“.
Kitas maištingas himnas – „Nothing Else Fuckers“. Taip, ji dedikuota grupei „Metallica“ ir joje išsakoma garsiai tai, apie ką tyliai mąsto kiekvienas true metalistas. Nors bent su keliomis grupės padainuotomis eilutėmis nesutinku ir pulčiau ginčytis, visgi žvelgiant į dainą būtent iš meninės pusės, reik pripažint, kad čia panaudotas ne vienas įdomus muzikinis sprendimas („nukosėtas“ „Master of Puppets“ rifas, finale skambanti „Nothing Else Matters“ melodija, savitas tekstas ir pan.).

Plačiau
„Terrordome“ – „Machete Justice“ (2015)
Iki šiol porą kartų mūsų šalyje viešėję lenkai „Terrordome“ praėjusių metų pavasarį išleido antrąjį albumą „Machete Justice“, kurį pristatyti šią vasarą sugrįžo į Vilnių. Festivalyje „True&Evil“ pasirodę svečiai iš Krokuvos trenkė energingą programą, o emocijoms nurimus jau galima ramiau apžvelgti to grojaraščio turinį.
Būtent pastarojo darbo kūriniai dažniausiai ir skamba šiandieniniuose grupės koncertuose. Kol kas naujausią pilną albumą sudaro 11 kompozicijų, trunkančių tik kiek daugiau nei pusvalandį. Teisybę sako ant disko užklijuotas lipdukas, teigiantis, kad šiame albume rasime grupėms „Slayer“, „Razor“ ar „Dark Angel“ artimą muziką. Čia neverta ieškoti supersudėtingų kompozicijų (nė vieno albume esančio kūrinio trukmė neviršija 4 minučių), tekstuose nenagrinėjamos gilios problemos, o viskas apsiribojama kietais greitais rifais bei gyvenimiškais tekstais apie 80-uosius, mosh pit'ą ar kelionę į koncertinį turą autobusu. Nors nuo debiutiniame albume „We'll Show You Mosh, Bitch!“ apdainuojamų dalykų čia truputį nutolta.

Plačiau
„Saratan“ – „Asha“ (2015)
Prieš 13 metų susikūrusios Krokuvos grupės „Saratan“ biografijoje nuo pat pradžių buvo galima atrasti rytietiškų motyvų - arabiškas kolektyvo pavadinimas, netgi arabiškas logotipas. Tačiau komanda grojo modernų thrash metalą, susilaukdama tiek pagyrų (debiutinis albumas „The Cult of Vermin“), tiek ir kritikos (antrasis diskas „Antireligion“). Nežinia ar pastarojo darbo įvertinimai paskatino susėsti muzikantus prie apskrito stalo ir iš esmės permąstyti tolesnes perspektyvas, tačiau nuo trečiojo albumo „Martya Xwar“ „Saratan“ kūryboje vis didesnį vaidmenį pradėjo vaidinti Viduriniųjų Rytų muzika. 2015 metais prisijungus vokalistei Małgorzatai Gwóźdź ir vasaros pabaigoje pasirodžius ketvirtajam diskui „Asha“, atidžiai „Saratan“ karjerą stebintis klausytojas turėjo gerokai nustebti. „Machine Head“ įtaka gerokai sumažėjo, vyriškas vokalas vis labiau įgavo death metalui būdingą growl'ą, o Małgorzata atkreipė dėmesį tų melomanų, kurie dievino „Melechesh“ ar vėlyvuosius „Rotting Christ“.

Plačiau
„Metal Church“ – „XI“ (2016)
Gegužės 10 d. amerikiečių grupė „Metal Church“ paminėjo 11-ąsias buvusio frontmeno David Wayne žūties metines. Būtent nuo 2005-ųjų iki tol šilto ir šalto mačiusi grupė įžengė į gan pilką periodą, kurio metu leido vidutiniškus albumus, trejiems metams buvo išsiskirsčiusi, o galiausiai vėl išsiskyrė su trečiuoju vokalistu Ronnie Munroe. Jau atrodė, kad apie šlovingas praeities dienas mums primins tik legendiniai „Metal Church“, „The Dark“ ar „Blessing in Disguise“ albumai, tačiau sulaukėme neįtikėtinos naujienos. Praėjusių metų pavasarį grupė pranešė, kad į grupės gretas sugrįžo antrasis vokalistas Mike Howie, 1988-1994 metais sėkmingai pakeitęs D.Wayne. Netrukus grupė paviešino epizodus iš įrašų sesijos, kurios galutinį rezultatą išvydome kovo 25 dieną – pasirodė naujas albumas „XI“.
Anuomet šou biznio taisyklėmis nusivylęs M.Howe ne tik pasitraukė iš „Metal Church“ frontmeno pareigų, bet ir visiškai pranyko iš muzikos pasaulio. Daugiau nei 2 dešimtmečius trukusi pertrauka išėjo į naudą – balsingasis dainininkas sugrįžo su tokia jėga, kad galbūt per pastarąjį dešimtmetį tik „Accept“ sugrįžimo albumas sukėlė tokį ažiotažą bei teigiamų emocijų pliūpsnį („Black Sabbath“ atsikūrimą irgi galėtume laikyti sėkmingu, jei ne užkulisių peripetijos).

Plačiau
„Juodvarnis“ - „Mirusio žmogaus kelionė“ (2016)
Kalbos apie antrąjį grupės „Juodvarnis“ albumą pradėjo sklisti praėjus vos pusmečiui po debiutinio darbo „Šauksmai iš praeities“ pasirodymo. Tiesa, įrašų darbai gerokai užsitęsė ir vietoje planuoto 2015 metų pavasario, antrąjį diską į savo rankas galėjome paimti tik šių metų vasario 21 dieną. Teisybės dėlei reiktų paminėti, kad „Šauksmai iš praeities“ yra 2010-2012 metų kūrybos veidrodis, tačiau kadangi abu albumus skiria sąlyginai trumpas įrašų bei išleidimo laiko tarpas, neišvengsime bandymų pasverti šiuos abu diskus. Tad ar iš tikrųjų jaunuoliai turi pakankamai įdomių minčių ir idėjų, kad vos įrašius pirmąjį blyną, iškart vertėtų kepti antrąjį?
Pats pirmas dalykas, kurį grupė paskelbė ir kuris bene labiausiai suintrigavo – tai, kad būsimasis darbas bus visiškai konceptualus. Ko galima iš jo tikėtis, jau buvo galima numanyti nuo 2014 metų vasaros koncertų, kurių metu „Juodvarnis“ savo pasirodymus paįvairindavo pačia naujausia kūryba. Kas aktyviai palaikė grupę koncertų metu, net 5 (iš 6) būsimojo albumo kompozicijas jau turėjo progos išgirsti gyvai, o galiausiai sausio mėnesį visos „Mirusio žmogaus kelionės“ dainos nuskambėjo radijo laidos „Audronaša“ eteryje. Tačiau kantriai palaukiame kada diskas pasirodys fiziniame formate ir tada jau galima pradėti daryti kažkokias išvadas.

Plačiau
"Megadeth" - "Dystopia" (2016)
Kai artėjant naujo albumo įrašų terminui 2014 m. lapkritį pusė „Megadeth“ narių paliko grupę, sujudo tie gerbėjai, kurie laukė 1990 m. sudėties atsikūrimo. Deja, kaip visi žinome, tai neįvyko, nors buvo gana realu vėl drauge išvysti legendinį ketvertuką. „Megadeth“ lyderis Dave Mustaine svaidėsi skambiomis frazėmis apie neva nepritapusį sugrįžusį būgnininką Nick Menza ir liaupsino grupės naujokus. Taip, albumo įrašuose dalyvavęs gitaristas Kiko Laureiro bei būgnininkas Chris Adler yra savo amatų meistrai ir puikiai atliko savo darbus, tačiau seno sukirpimo fanui gilumoje kartėlis visgi liko.
Sausio 22 dieną galiausiai sulaukėme ilgai laukto darbo vaisiaus - penkioliktasis „Megadeth“ albumas „Dystopia“ išvydo dienos šviesą. Grupės lyderis Dave Mustaine juo stengėsi reabilituotis po prastai įvertinto 2013-ųjų metų disko „Super Collider“ ir norėjo įrodyti, kad naujoji grupės sudėtis yra stipri kaip niekad iki šiol. Ar pavyko? Dėl vieno galima sutikti - šis darbas pralenkė „Super Collider“, tačiau kalbos apie „geriausią „Megadeth“ albumą per 20 metų“ yra gerokai perdėtos. Visų pirma, nebe pirmą kartą grupė radijo singlais pasirenka ne pačius įspūdingiausius kūrinius. Tiek pats pirmasis paviešintas kūrinys „Fatal Illusion“, tiek „The Threat Is Real“ (kuriam buvo sukurtas vaizdo klipas) savyje talpina daug energijos, daug erdvės muzikantų meistriškumo įrodymui, tačiau šioms dainoms toloka iki „Holy Wars“ ar „Symphony of Destruction“.

Plačiau
"Nahum" – "And the Chaos Has Begun" (2015)
Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai normaliame pasaulyje užgimė ir sėkmingai dygo thrash bei death metalo ūgliai, komunistų valdomose šalyse tokių palankių sąlygų nebuvo. Pasikeitus santvarkoms ir pastarosiose valstybėse galiausiai papūtė laisvės vėjai, kurių paveikti tų šalių muzikantai susikaupusias mintis ir pyktį sudėjo į kūrybą. Bene pirmoji aukštai skridusi kregždė – grupė „Vader“ iš Lenkijos. Būtent su šiuo kolektyvu kilo daugiausiai asociacijų, perklausius čekų grupės „Nahum“ albumą „And the Chaos Has Begun“, išleistą 2015 metų lapkritį.
Tiesa, grupė susikūrė ir vykdo aktyvią veiklą jau šiame tūkstantmetyje, tačiau sėkmingai pritaikė savo kūryboje senųjų death/thrash komandų sukurtas taisykles, viską įvilko į modernų rūbą bei pateikė klausytojui.
Visų pirma, reikia pagirti jauną leidybinę kompaniją „muSick attack“, itin skoningai bei kokybiškai pateikusią produkciją vartotojui. Albumo viršelis vėlgi dvelkia 90-aisiais ir pozityviai nuteikia prieš pirmąją perklausą. Tad ką gi rasime viduje? Ostravos miesto death/thrash metalo penketas paruošė beveik 33 minutes trunkantį sunkiosios muzikos škvalą, kuris įtrauks šią muziką mėgstantį klausytoją.

Plačiau
„Svaras 409“ – „Nes tai Lietuva“ (2015)
Kai jau atrodo, kad mažesniuose Lietuvos miestuose prieš porą dešimtmečių gyvavusi galybė sunkesnės muzikos grupių bei minios jų gerbėjų išliko tik mūsų prisiminimuose, kartais ima ir nutinka koks dalykas, kuris maloniai nustebina. Vienas tokių – praėjusiais metais nuskambėjusi žinia apie Alytaus hardroko grupės „Svaras 409“ atsikūrimą. Grupė ne šiaip sau atsikūrė, o turėdama konkretų planą – įrašyti naują albumą.
Šių metų gegužę sulaukėme rezultato – buvo išleistas dvigubas diskas „Nes tai Lietuva“. Jame rasime 1987 m. originalią juostą „Gyvenimo albumas“ bei 12 naujų dainų.
Iš pradžių apie apipavidalinimą. Prakalbus apie lietuvišką dvigubą digipak formato leidinį, pirmas į galvą šovęs analogas – „SBS“ „The Gambler“ (2008). Alytiškių darbas savo spalvomis, spausdinimo kokybe gan artimas paminėtam albumui, nors skirtumų tarp šių darbų taip pat nemažai. Tačiau sugrįžkime prie „Svaras 409“ viršelio. Kai kas jame įžiūrės tik naująjį grupės logotipą, atidesnis klausytojas fone pastebės ir trispalvę vėliavą. Jei laikytume „Nes tai Lietuva“ pirmuoju grupės darbu, toks viršelis puikiai tinka reprezentuoti grupę. O jeigu muzikantai neužmigs ant laurų ir netolimoje ateityje pradžiugins naujomis dainomis, kitąkart jau lauksime spalvingesnio ir detalesnio apipavidalinimo. Beje, lankstinuke rasime ir senąjį grupės logotipą, kuris šiandienai gal atrodo atgyvenęs, tačiau turi old-schoolinio žavesio.

Plačiau
<- Ankstesnis Kitas -> Paskutinis ->>