"Megadeth" - "Dystopia" (2016)
Kai artėjant naujo albumo įrašų terminui 2014 m. lapkritį pusė „Megadeth“ narių paliko grupę, sujudo tie gerbėjai, kurie laukė 1990 m. sudėties atsikūrimo. Deja, kaip visi žinome, tai neįvyko, nors buvo gana realu vėl drauge išvysti legendinį ketvertuką. „Megadeth“ lyderis Dave Mustaine svaidėsi skambiomis frazėmis apie neva nepritapusį sugrįžusį būgnininką Nick Menza ir liaupsino grupės naujokus. Taip, albumo įrašuose dalyvavęs gitaristas Kiko Laureiro bei būgnininkas Chris Adler yra savo amatų meistrai ir puikiai atliko savo darbus, tačiau seno sukirpimo fanui gilumoje kartėlis visgi liko.
Sausio 22 dieną galiausiai sulaukėme ilgai laukto darbo vaisiaus - penkioliktasis „Megadeth“ albumas „Dystopia“ išvydo dienos šviesą. Grupės lyderis Dave Mustaine juo stengėsi reabilituotis po prastai įvertinto 2013-ųjų metų disko „Super Collider“ ir norėjo įrodyti, kad naujoji grupės sudėtis yra stipri kaip niekad iki šiol. Ar pavyko? Dėl vieno galima sutikti - šis darbas pralenkė „Super Collider“, tačiau kalbos apie „geriausią „Megadeth“ albumą per 20 metų“ yra gerokai perdėtos. Visų pirma, nebe pirmą kartą grupė radijo singlais pasirenka ne pačius įspūdingiausius kūrinius. Tiek pats pirmasis paviešintas kūrinys „Fatal Illusion“, tiek „The Threat Is Real“ (kuriam buvo sukurtas vaizdo klipas) savyje talpina daug energijos, daug erdvės muzikantų meistriškumo įrodymui, tačiau šioms dainoms toloka iki „Holy Wars“ ar „Symphony of Destruction“.

Plačiau
"Nahum" – "And the Chaos Has Begun" (2015)
Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai normaliame pasaulyje užgimė ir sėkmingai dygo thrash bei death metalo ūgliai, komunistų valdomose šalyse tokių palankių sąlygų nebuvo. Pasikeitus santvarkoms ir pastarosiose valstybėse galiausiai papūtė laisvės vėjai, kurių paveikti tų šalių muzikantai susikaupusias mintis ir pyktį sudėjo į kūrybą. Bene pirmoji aukštai skridusi kregždė – grupė „Vader“ iš Lenkijos. Būtent su šiuo kolektyvu kilo daugiausiai asociacijų, perklausius čekų grupės „Nahum“ albumą „And the Chaos Has Begun“, išleistą 2015 metų lapkritį.
Tiesa, grupė susikūrė ir vykdo aktyvią veiklą jau šiame tūkstantmetyje, tačiau sėkmingai pritaikė savo kūryboje senųjų death/thrash komandų sukurtas taisykles, viską įvilko į modernų rūbą bei pateikė klausytojui.
Visų pirma, reikia pagirti jauną leidybinę kompaniją „muSick attack“, itin skoningai bei kokybiškai pateikusią produkciją vartotojui. Albumo viršelis vėlgi dvelkia 90-aisiais ir pozityviai nuteikia prieš pirmąją perklausą. Tad ką gi rasime viduje? Ostravos miesto death/thrash metalo penketas paruošė beveik 33 minutes trunkantį sunkiosios muzikos škvalą, kuris įtrauks šią muziką mėgstantį klausytoją.

Plačiau
„Svaras 409“ – „Nes tai Lietuva“ (2015)
Kai jau atrodo, kad mažesniuose Lietuvos miestuose prieš porą dešimtmečių gyvavusi galybė sunkesnės muzikos grupių bei minios jų gerbėjų išliko tik mūsų prisiminimuose, kartais ima ir nutinka koks dalykas, kuris maloniai nustebina. Vienas tokių – praėjusiais metais nuskambėjusi žinia apie Alytaus hardroko grupės „Svaras 409“ atsikūrimą. Grupė ne šiaip sau atsikūrė, o turėdama konkretų planą – įrašyti naują albumą.
Šių metų gegužę sulaukėme rezultato – buvo išleistas dvigubas diskas „Nes tai Lietuva“. Jame rasime 1987 m. originalią juostą „Gyvenimo albumas“ bei 12 naujų dainų.
Iš pradžių apie apipavidalinimą. Prakalbus apie lietuvišką dvigubą digipak formato leidinį, pirmas į galvą šovęs analogas – „SBS“ „The Gambler“ (2008). Alytiškių darbas savo spalvomis, spausdinimo kokybe gan artimas paminėtam albumui, nors skirtumų tarp šių darbų taip pat nemažai. Tačiau sugrįžkime prie „Svaras 409“ viršelio. Kai kas jame įžiūrės tik naująjį grupės logotipą, atidesnis klausytojas fone pastebės ir trispalvę vėliavą. Jei laikytume „Nes tai Lietuva“ pirmuoju grupės darbu, toks viršelis puikiai tinka reprezentuoti grupę. O jeigu muzikantai neužmigs ant laurų ir netolimoje ateityje pradžiugins naujomis dainomis, kitąkart jau lauksime spalvingesnio ir detalesnio apipavidalinimo. Beje, lankstinuke rasime ir senąjį grupės logotipą, kuris šiandienai gal atrodo atgyvenęs, tačiau turi old-schoolinio žavesio.

Plačiau
"Molten Trail" - "Striving for the Sky" (2014)
Lapkričio mėnesį patyliukais buvo išleistas tarptautinio projekto "Molten Trail" debiutinis albumas "Striving for the Sky". Už šio vardo slepiasi 3 švediškos pavardės, vienas vokietis, vienas amerikietis, o juos draugėn sukvietė mums gerai pažįstamas klavišininkas Vytautas Diškevičius. Pastarojo muzikanto suburta komanda įgyvendino lietuvio planus, o viso to rezultatas - 50 minučių progresyviojo heavy metalo. Gaila, bet puikų albumo viršelį kol kas galime matyti tik savo kompiuterio ekrane ar išmaniajame įrenginyje, nes italų leidybinės kompanijos "Heart of Steel Records" išleistas "Molten Trail" debiutas kol kas pasiekiamas tik skaitmeniniu formatu.
Kaip ir priklauso progresyviosios muzikos atlikėjams, šis projektos savo opuse pateikia kūrinius, kurie vien pagal savo trukmę nėra pritaikyti radijo eteriui, nes tik "Down the Vortex" ir "Highway Ghost" trunka trumpiau nei 5 minutes). Kitų 6 dainų trukmė varijuoja nuo 6 iki beveik 8 minučių. Tačiau jei neapgauna atmintis ir klausa, teko kai ką iš to girdėti ir lietuviškame eteryje. Be to, labai sveikintinas žingsnis debiutiniame albume neapkrauti klausytojo per dideliu informacijos srautu - 50 minučių yra pats tas laikas, kai galima puikiai pajausti projekto skleidžiamas idėjas, o tuo pačiu, disko pabaigoje dėmesys dar nėra atbukęs.

Plačiau
"Berserker" - "Dark Worlds Collide" (2015)
Vilniečių melodingojo metalo grupė "Berserker" prie debiutinio albumo įrašų stojo dar 2013 metų pabaigoje. Deja, galutinį rezultatą išgirdome tik šių metų sausį, o norintiems palaikyti kompaktinį diską rankoje teks dar apsišarvuoti kantrybe. Tačiau gyvename skaitmeniniame amžiuje, tad bent jau kaip sekėsi grupei studijoje, galime įvertinti dar nepasirodžius albumui fizinėje laikmenoje.
Ilgas laukimas turi vieną minusą - iki tol besidomintiems "Berserker" kūryba teko pasitenkinti tik gyvų įrašų perklausomis internete bei lankytis grupės koncertuose. Tad iš vienos pusės - "Dark Worlds Collide" albume esančių dainų sąrašas gerai pažįstamas ir gali net šmėkštelti mintis, jog "viską jau esu girdėjęs". Tačiau iki šiol buvo paviešintas vos vienas senas studijinis kūrinys, įrašytas dar su senaisiais grupės nariais. Tad net ir daug kartų koncertuose girdėtos dainos debiutiniame albume tarsi įgauna visiškai naujas spalvas.
Viso albume rasime 9 kūrinius (jų tarpe - 2 interliudai), kurių trukmė siekia apie 44 minutes.  Iš grupės, kuri įrašų sesijos metu atšventė jau 5 metų veiklos jubiliejų, galima buvo laukti ir daugiau. Mėgstantiems tokio stiliaus muziką tos minutės prabėgs akimirksniu ir po paskutinės dainos norėsis paklausti: nejaugi tai viskas? Tačiau kadangi tai tėra grupės debiutas ir ne vienas klausytojas tik dabar susipažins su kolektyvu, albumo trukmę galima laikyti itin optimalia.

Plačiau
„Dark Flood“ – „Inverno“ (2014)
Kuomet Oulu mieste Suomijoje rengiami oro gitaros čempionatai bei filmuojami žinomų grupių dvd, čia privalo gyventi „metalinė“ dvasia. Jau beveik 30 metų ta dvasia gyvena brolių Ville ir Kalle Ruumensaari širdyse, kurie beveik prieš 30 metų įkūrė melodingojo death metalo grupę „Dark Flood”. Tačiu praėjusių metų spalio 31 dieną dienos šviesą išvydęs naujas albumas „Inverno“ tėra vos trečiasis pilnametražis darbas.
„Inverno“ pasirodė po 8 metų pertraukos, nors kai kurios dainos iš pastarojo darbo buvo pateiktos gerbėjų teismui dar 2011-aisiais. Tad ko laukti iš šio suomių kvinteto? Lyginant su antruoju albumu „The Dead Lines“, didelių naujovių čia nerasime – grupė tvirtai žengia savo pramintu taku. Nors reklaminiame pranešime nurodoma, kad „Dark Flood“ diską drąsiai galima rekomenduoti „Dark Tranquillity“ gerbėjui, tarp šių kolektyvų galime rasti nemažai skirtumų.
Visų pirma, „Dark Floods“ kūryboje daug progresyviosios muzikos intarpų - kapoti ritmai, besikaitaliojantis tempas verčia įsiklausyti, bet ne iš pirmo karto „pagauti“ skleidžiamą žinią. Taip pat pusė albumo dainų pagal savo trukmę nėra pritaikytos radijo formatui, tad, savaime suprantama, lengvo turinio dainelių vargu ar galima tikėtis.

Plačiau
"NeonFly" - "Strangers in Paradise" (2014)
Prieš atvykdama pirmą kartą į vieną iš Lietuvos vasaros festivalių, tada dar tik kylanti britų heavy metal grupė "NeonFly" su vietine žiniasklaida ir gerbėjais užmezgė tokius ryšius, kad tuometinio šių muzikantų pasirodymo teko laukti tarsi didžiausių žvaigždžių. Po sėkmingo koncerto Zarasuose apie kolektyvą karts nuo karto pasklisdavo pavienės žinutės, pranešančios apie bendrus koncertus su garsiais roko vardais, jų dainos skambėjo mūsų radijo stotyse, o galiausiai pasiekė naujiena, kad po 3 metų pertraukos kolektyvas išleidžia antrąjį diską "Strangers in Paradise".
Tą laiko tarpą po debiutinio albumo "Outhine the Sun" išleidimo "NeonFly" praleido itin turiningai, o viso to akivaizdų rezultatą ir matome. Nenoriu pasakyti, kad grupės debiutas skamba silpnai - ir pastarasis darbas buvo pakankamai solidus, tačiau 'Strangers in Paradise" yra kur kas stipresnis ir brandesnis.
Vis dėlto lyginant abu diskus randame daugiau panašumų nei skirtumų. Kuomet žmonės perka "AC/DC" ar "Motörhead" albumą, daugmaž žino, ką jame galima rasti. Tad ir šiuo atveju "NeonFly" tvirtą eiseną pasirinktu keliu laikykime privalumu. Nepakitusi grupės sudėtis, panaši diskų trukmė, po vieną instrumentinį kūrinį kiekviename albume ir t.t.

Plačiau
"Antis" - "Baisiai džiugu" / "2xAntis" (2013)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pirmi gandai apie naują "Anties" albumą pradėjo sklisti dar 2013 metų vasarą, kuomet kolektyvo  lyderis Algirdas Kaušpėdas pajuokavo, kad su "Skamp" nariu Viktoru Diawara "Galapagų" festivalyje gros... repą. Visa laimė, vasaros festivaliuose ir rugsėjį "Sostinės dienose" pristatyta programa įrodė, kad "Antis" tebėra roko grupė. O gruodžio mėnesį pagaliau sulaukėme darbo vaisių - dvigumo albumo "Baisiai džiugu" bei koncertinio cd/dvd "2 x Antis".


Plačiau
<- Ankstesnis Kitas -> Paskutinis ->>