„Dark Flood“ – „Inverno“ (2014)
Kuomet Oulu mieste Suomijoje rengiami oro gitaros čempionatai bei filmuojami žinomų grupių dvd, čia privalo gyventi „metalinė“ dvasia. Jau beveik 30 metų ta dvasia gyvena brolių Ville ir Kalle Ruumensaari širdyse, kurie beveik prieš 30 metų įkūrė melodingojo death metalo grupę „Dark Flood”. Tačiu praėjusių metų spalio 31 dieną dienos šviesą išvydęs naujas albumas „Inverno“ tėra vos trečiasis pilnametražis darbas.
„Inverno“ pasirodė po 8 metų pertraukos, nors kai kurios dainos iš pastarojo darbo buvo pateiktos gerbėjų teismui dar 2011-aisiais. Tad ko laukti iš šio suomių kvinteto? Lyginant su antruoju albumu „The Dead Lines“, didelių naujovių čia nerasime – grupė tvirtai žengia savo pramintu taku. Nors reklaminiame pranešime nurodoma, kad „Dark Flood“ diską drąsiai galima rekomenduoti „Dark Tranquillity“ gerbėjui, tarp šių kolektyvų galime rasti nemažai skirtumų.
Visų pirma, „Dark Floods“ kūryboje daug progresyviosios muzikos intarpų - kapoti ritmai, besikaitaliojantis tempas verčia įsiklausyti, bet ne iš pirmo karto „pagauti“ skleidžiamą žinią. Taip pat pusė albumo dainų pagal savo trukmę nėra pritaikytos radijo formatui, tad, savaime suprantama, lengvo turinio dainelių vargu ar galima tikėtis.

Plačiau
"NeonFly" - "Strangers in Paradise" (2014)
Prieš atvykdama pirmą kartą į vieną iš Lietuvos vasaros festivalių, tada dar tik kylanti britų heavy metal grupė "NeonFly" su vietine žiniasklaida ir gerbėjais užmezgė tokius ryšius, kad tuometinio šių muzikantų pasirodymo teko laukti tarsi didžiausių žvaigždžių. Po sėkmingo koncerto Zarasuose apie kolektyvą karts nuo karto pasklisdavo pavienės žinutės, pranešančios apie bendrus koncertus su garsiais roko vardais, jų dainos skambėjo mūsų radijo stotyse, o galiausiai pasiekė naujiena, kad po 3 metų pertraukos kolektyvas išleidžia antrąjį diską "Strangers in Paradise".
Tą laiko tarpą po debiutinio albumo "Outhine the Sun" išleidimo "NeonFly" praleido itin turiningai, o viso to akivaizdų rezultatą ir matome. Nenoriu pasakyti, kad grupės debiutas skamba silpnai - ir pastarasis darbas buvo pakankamai solidus, tačiau 'Strangers in Paradise" yra kur kas stipresnis ir brandesnis.
Vis dėlto lyginant abu diskus randame daugiau panašumų nei skirtumų. Kuomet žmonės perka "AC/DC" ar "Motörhead" albumą, daugmaž žino, ką jame galima rasti. Tad ir šiuo atveju "NeonFly" tvirtą eiseną pasirinktu keliu laikykime privalumu. Nepakitusi grupės sudėtis, panaši diskų trukmė, po vieną instrumentinį kūrinį kiekviename albume ir t.t.

Plačiau
"Antis" - "Baisiai džiugu" / "2xAntis" (2013)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pirmi gandai apie naują "Anties" albumą pradėjo sklisti dar 2013 metų vasarą, kuomet kolektyvo  lyderis Algirdas Kaušpėdas pajuokavo, kad su "Skamp" nariu Viktoru Diawara "Galapagų" festivalyje gros... repą. Visa laimė, vasaros festivaliuose ir rugsėjį "Sostinės dienose" pristatyta programa įrodė, kad "Antis" tebėra roko grupė. O gruodžio mėnesį pagaliau sulaukėme darbo vaisių - dvigumo albumo "Baisiai džiugu" bei koncertinio cd/dvd "2 x Antis".


Plačiau
„Thundertale“ - „Žemėj Lietuvos“ (2013)
Daugiau nei 4 metus teko laukti kauniečių grupės „Thundertale“ naujo studijinio darbo, kol 2013-ųjų pabaigoje buvo išleistas albumas „Žemėj Lietuvos“. Šįkart klausytojams muzikantai pateikė 2 disko variantus – standartinio CD bei CD-knygos pavidaluose.
Iš pradžių pakalbėkime apie vizualinę pastarosios versijos pusę. CD knyga gal ir nėra naujiena Lietuvos muzikos padangėje (susidomėjusieji gali pavartyti „Ledo Tako“ katalogą), tačiau paėmus „Thundertale“ albumą į rankas beveik nekyla abejonių, kad tai yra, ko gero, kokybiškiausiai išleistas tokio formato diskas: daugybė nuotraukų iš „Thundertale“ gyvenimo, dainų tekstai bei žalvarinis medalionas su grupės simbolika – puiki dovana tikram gerbėjui. Pastarasis „bonusas“ ateityje gali tapti itin geidžiamu ir ieškomu trofėjumi kolekcionieriams.
Dar kartą žvilgtelėję į „Žemėj Lietuvos“ viršelį (juk ne vienas čia įžvelgiate Vytį?) pereikime prie muzikinės pusės. 20 dainų ir daugiau nei 70 minučių muzikos - ne per daug vienam diskui? Taip galėtume sakyti, jeigu „Žemėj Lietuvos“ būtų eilinis studijinis opusas. Tačiau turėkime omenyje ir tai, kad jau 4 metus teko laukti naujo įrašo (neskaitant 2010 metais pasirodžiusio akustinio DVD). Ir nepaisant to, kad muzikantai diską vadina tiesiog „ketvirtuoju studijiniu albumu“, pagal albumo struktūrą pirmas pavadinimas ateinantis į galvą, ieškant atitikmenų užsienyje – „Kiss“ diskas „Smashes, Thrashes & Hits“. Kodėl? Tie, kas akylai sekė „Thundertale“ grupės narių veiklą per pastaruosius 4 metus, iš tų 20 dainų nemažą dalį tikrai bus girdėję koncertuose, tv projektuose ar rinktiniuose albumuose. Ar tai pliusas ar minusas, kiekvienas gali spręsti pagal save, tačiau visgi tos 70 minučių prabėgs kur kas greičiau, nei tarkime, klausant kurios nors progresyviojo metalo grupės visiškai naujos kūrybos.

Plačiau (2 komentarai)
"Noumena" - "Death Walks with Me" (2013)

Balandžio 18 dieną dienos šviesą išvys ketvirtasis Suomijos melodingojo death metal kolektyvo "Noumena" studijinis albumas. Šis diskas intriguoja labiausiai tuo, kad jis bus pirmasis su nauja nare - dainininke Suvi Uura. Tad būtent darbą "Death Walks with Me" šįkart ir apžvelkime.
Po 7 metų pertraukos išleistame albume rasime beveik valandą sunkios, bet tuo pačiu ir melodingos muzikos, atliktos vadinamajame "beauty and the beast" dvasioje, t.y. kuomet vokalines partijas dalijasi vyriškas growl'as ir švelnus moteriškas vokalas.
Moteriškas vokalas grupėje nėra naujiena - jas atlikdavo kviestinė dainininkė, tad milžiniško skirtumo tarp "Death Walks with Me" ir senesnioniojo disko "Anatomy of Life" gal ir neišgirsime. Tačiau šįkart "Noumena" nuo pirmosios dainos prikausto dėmesį - albumą pradeda bene sripriausia kompozicija "Handful of Dust" (kuriai jau sukurtas tekstinis vaizdo klipas). Toliau seka keletas pagal visas šio žanro taisykles sukurptų kūrinių, kurie neprailgsta, bet ilgam atmintyje ir nepasilieka. Iš bendro konteksto išsiskiria "Let It Run Red", kurios priedainis lyg ir visiškai elementarus, tačiau labai įsimenantis ir "kabinantis".

Plačiau
"WakeUpCall" - "Batteries Not Included" (2012)

Kovo 21 dieną Vilniaus "Metro" klube koncertuos jauna Italijos grupė "WakeUpCall". Praėjusių metų rudenį ketveriukė iš Romos išleido pirmąjį savo albumą "Batteries Not Included", kurį dabar yra puiki proga apžvelgti.
Albume rasime 11 energingų (tiesa, iš jų pora yra lėtesnio tempo) kūrinių, primenančių ankstyvąją "Sum 41", "Blink 182" ar "Green Day" kūrybą. Nuo šių grupių pirmųjų įrašų "WakeUpCall" skirasi tuo, jog pastarasis kolektyvas išvengė 90-ųjų metų bangos punk rock grupių "išleistuvių vakaro grupės" skambesio. Čia kompozicijos sudėtingesnės, įvairesnės bei ilgesnės - vos 4 kūrinių trukmė neviršija 4 minučių. Niekaip negalima "prisikabinti" ir dėl paties skambesio. Ko gero, tai galima būtų laikyti prodiuserio Beau Hill, anksčiau dirbusio su Alice Cooper, Eric Clapton bei "Europe", mokyklos nuopelnu. Su šiuo žmogumi "WakeUpCall" padėjo pamatus tolimesnei karjerai. Tačiau šįkart visus "Batteries Not Included" prodiusavimo darbus atliko patys muzikantai.
Diską, kurio pavadinimas neturi nieko bendro su kultiniu Matthiew Robbins fantastiniu filmu, pradeda debiutinis video singlas "To Be". Jam galima prikišti originalumo bei "draivo" trūkumą, tačiau jau antrojoje dainoje "Kill Your Dreams" galime rasti ir viena, ir kita.

Plačiau
"NeonFly" - " Outshine The Sun" (2011)

Prabėgus šiemetiniam festivalio "Galapagai/Roko naktys" šurmuliui, galvoje pasilieka tik patys ryškiausi momentai. Vienas iš jų - britų grupės "NeonFly" pasirodymas. Visa to priežastis - pakankamai energingas ir geras šou bei stiprus debiutinis grupės albumas "Outshine The Sun", kurį ir apžvelkime.
Diskas pradedamas gal kiek per saldžiu kūriniu "Broken Wings", bet antroji daina "The Enemy", nors ir paprasta, tačiau "užkabinanti", persmelkta 9-ojo dešimtmečio dvasia. Beje, ji puikiai skamba ir gyvai! Vėliau viskas rutuliojasi vos ne geometrine progresija į viršų - sutinkame patį ilgiausią, bet visai nenuobodų kūrinį "Ship With No Sails". Klausant ją, nejučiom tenka prisiminti švedus "HammerFall", tarp  kurių kūrybos bei "NeonFly" galima atrasti tvirtą sąsają. Bene didžiausias skirtumas yra tas, jog "NeonFly" vokalisto Willy Norton balsas ne toks išraiškingas, jog užgožtų kitus instrumentus.
Paskui sutinkame "A Gift To Remember" - neabejotinai didžiausią albumo hitą, kuriam jau ir sukurtas vaizdo klipas. Vėliau disko tempas truputį sulėtėja, vieną po kito keičia mažiau įsimenančios dainos.

Plačiau
OMEGA LITHIUM - „KINETIK“ (2011)
OMEGA LITHIUM - „KINETIK“ (2011)

Šiai iš Kroatijos kilusiai industrinio metalo grupei visai neblogai sekasi, turint omenyje, kad muzikuoti jie pradėjo šalyje, kuri kaip ir Lietuva yra Europos metalinės scenos užribyje, periferijoje ir groja tokią muziką nuo kurios visas pasaulis kraustėsi iš proto dar 90-ųjų pabaigoje, bet greičiausiai ne šiandien. Ir visgi šie nepataisomi optimistai nekreipdami į tai didelio dėmesio, sėkmingai pasirodė dar 2009-aisiais su savo debiutiniu albumu „Dreams In Formaline“ ir taip atkreipė MTV Adria dėmesį, o 2011-aisiais išleido ir antrąjį savo albumą, kuris susilaukė dar daugiau dėmesio.

MTV Adria apimanti nemenkai Balkanų šalių, kažkada buvusių Jugoslavijos dalimi, tame tarpe ir Kroatiją, suteikė grupei gerą tribūną būti išgirstiems plačiau ir OMEGA LITHIUM tuo puikiausiai pasinaudojo. Dainos „Stigmata“ vaizdo iliustracija dažnai imta rodyti TV ekranuose netikėtai grupę padarė žvaigždėmis ir atvėrė kelius į tokius prestižinius festivalius kaip WAVE GOTIK TREFFEN ar METAL FEMALE VOICE FEST.

Plačiau
<- Ankstesnis Kitas -> Paskutinis ->>
Copyright 2016 hardrokas.net. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be administratoriaus sutikimo draudžiama. info@hardrokas.net