“Visagalis doleris” – dainuoja vienoje dainoje Ozzy Osbourne. Na, jei jau viešai pripažinta roko žvaigždė taip teigia, jog be pinigų šiame pasaulyje nieko neįmanoma pasiekti, tai ką jau bekalbėti apie Lietuvos nekomercinės muzikos atlikėjus, kuriems pasiekti pripažinimo sutrukdė lėšų stygius. Vilniečiai „Dissection“ – vieni iš jų. Tik atgavusioje nepriklausomybe Lietuvoje iškart susikūrė nemažas skaičius jaunų metal grupių, kurios sekė dievaičių iš Vakarų pėdomis. Vos 4 metus (1990-1993) gyvavęs kolektyvas paliko gilų pėdsaką Lietuvos sunkiosios muzikos žemėje, sulaukė dėmesio ir iš Olandijos. Tačiau užkariauti Europą pritrūko pinigų ir laimės.
Dar ir dabar interneto platybėse galima surasti tuos 2 demo įrašus, kurie buvo gerai žinomi to meto underground‘e. Praėjus 16 metų po „Dissection“ iširimo, nuo senų įrašų dulkes nupūtė nepailstantis „Ledo Takas“. Būtent šios leidybinės kompanijos dėka seni įrašai buvo atiduoti latviui Gints Lundbergs, kuris kruopščiai kūrinius atrestauravo. Puikiai apipavidalintas diskas tapo pirmąja serijos „Metalinė Lietuva. Šaknys“ dalimi.

Retą kurį sunkiosios muzikos gerbėją aktyvi reklamos kampanija paliko be žinios, jog šiuo metu Italijoje gyvenantis „Luctus” projekto idėjinis vadas Kommander L. išleido pirmąjį albumą „Jaučiant pabaigą arti”. Ką gi, šis albumas nepraslydo pro akis ir man, todėl šįkart pasinerkime į black/thrash vandenis.
“Luctus” jau ir iki pirmojo albumo išleidimo buvo pakankamai gerai žinoma grupė Lietuvoje, išleidusi keletą demo ar EP. Prabėgus beveik 8 metams nuo „Luctus“ įsikūrimo – pirmas ilgai grojantis darbas, išleistas po „Ledo Tako“ vėliava. Sprendžiant iš albumo lankstinuke įamžintų datų, diske matome paskutiniųjų 3 metų darbo vaisius.

Albume randame 11 kūrinių, prasidedančių intro „Mors omnia solvit“. Bene žinomiausias iš likusiųjų - „Žalčio žvilgsnis“, įrašytas tolimojoje Italijoje. Nemažą šurmulį ir diskusijas Lietuvoje sukėlė kūrinys „G.Ž.R.“ (Geltona – Žalia – Raudona), o ypač jame nuskambėjęs Lietuvos himno posmas. „Tautiška giesmė“ black metal stiliumi – pasityčiojimas ar šedevras?

Šiemet sukanka 10 metų nuo vilniečių „Ruination“ antrojo albumo „Xura“ išleidimo. Puiki proga prisiminti šį lietuviškos sunkiosios muzikos perliuką tiems, kas jį jau yra girdėjęs, arba išgirsti ir įsigyti tiems, kam apie jį girdėti neteko (MC pavidale albumą tikrai dar įmanoma rasti).
Taigi, grįžkime dešimtmečiu atgal. 1999 metai. Lietuvos muzikinio eterio dar neteršia realybės šou žvaigždės, kasmet buvo rengiamas „Death Comes“ festivalis, sunkiojoje scenoje karaliauja „Ruination“, „Shadowdances“ ir „Meressin“, Sėkla dar nemuša būgno krepšinio varžybose, o užima „Ruination“ vadybininko pareigas. Būtent jo dėka 1996 metais grupė išvyko į Švediją įrašinėti pirmojo albumo pas patį Peter Tagtgren („Hypocrisy“, „Pain“). Debiutiniu albumu „Visionary Breed“ vilniečiai sukelia nemažą šurmulį tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, tačiau antrasis albumas „Xura“ pritrenkia galutinai tiek vizualine, tiek menine išraiška.

Jei debiutinis “Žalvarinio“ albumas buvo labiau skirtas parodyti masėms, kad lietuviška folk muzika ir modernus rokas gali sugyventi, antruoju darbu grupė parodė folk ir rock samplaiką pačiame gražume. O ko tikėtis iš trečiojo albumo „Folk N‘ Rock“?
Visų pirma reikia pasakyti, kad albumas nėra lengvai virškinamas, todėl prireikė ne vienos perklausos, kad susidaryti apie jį objektyvią nuomonę.
Vos tik pasirodžius albumui, iš karto pasigirdo skeptikų balsai dėl neva banalaus albumo pavadinimo. Pavadinimas kaip pavadinimas, kuris nevaidina didelės reikšmės albumo muzikoje. Tad būtent apžvelkime muzikinę albumo pusę.

Electronic / ambient albumas hardrokas.net portale? Kodėl gi ne, ypač žinant tai, kad už naujo projekto „Budrūs“ slepiasi du gerai žinomi sunkiosios scenos asmenys (Leonardas Marozas iš „Andaja“ ir Laurynas Jukonis iš „Anubi“).
Prieš paimant į rankas „Budrūs“ promo albumą („Devyniems rytams auštant“ išleistas digipack formatu), smalsumas visgi nugali – pasirankioju interneto platybėse informacijos apie muzikantus, kad sužinočiau ko galima tikėtis po mygtuko „Play“ paspaudimo grotuve. Kadangi apie ankstesnį „Budrūs“ demo „Sapnai Penkiose“ iki šiol neteko girdėti, geriausiai susipažinti su grupe padeda jos profilis svetainėje www.frype.lt. Perklausom ką radom. Viskas aišku! Tokiai muzikai klausyti reikia palaukti vėlaus vakaro (arba labai ankstyvo ryto, kaip sakoma pristatomuosiuose straipsniuose), užsimerkti ir mėgautis garsų visuma.

Vieni iš šiandieninės Lietuvos sunkiosios scenos lyderių „Obtest“ labai ilgai įrašinėjo savo ketvirtąjį albumą „Gyvybės medis“. Ne ką trumpiau iki jūsų keliavo ir ši recenzija. Jau senokai nutilus šurmuliui po albumo pasirodymo, pasibaigus pristatomiesiems koncertams vėl paimu iš lentynos šį albumą.
Taigi, albumas Lietuvoje buvo sutiktas gan šiltai, nors pasitaikė ir bambeklių, teigusių, kad „Gyvybės medis“ toli gražu neprilygta antrajam albumui „Auka seniems Dievams“. O kokia paprasto hardrokerio nuomonė?

Kaip visada, pradedame nuo albumo apipavidalinimo. Grupę globojantis „Ledo Takas“ vėl pamalonino grupės fanus įdomiu sprendimu – išleisti albumą CD Book formatu. Tačiau aš pasirenku Prancūzijoje išleistą CD Digi variantą (dar yra tų pačių prancūzų „Osmose“ išleistas Picture Disc).

 

 

 Vos tik pasirodžius naujam vilniečių heavy metal veteranų „SBS“ albumui „The Gambler“, įvairiuose muzikos portaluose pasipylė teigiami įvertinimai. Ką gi, daug žadantį albumą teko į grotuvą dėti ir man. Tačiau po pirmos perklausos teko ilgam diskui leisti pagulėti lentynoje. Po pirmos perklausos pasirodė visiškai niekuo neypatingas, neturintis nė vienos dainos, bent truputį primenančios „Mėnulio šviesą“ ar „Viziją“...
Imame albumą į rankas antrą  kartą. Pagaliau ne seno albumo perleidimas, ne koncertinis įrašas, o daugiau nei valanda naujos muzikos. Na gerai, iš pradžių pagyros – šįkart vėl „SBS“ prideda Bonus DVD diską, kuriame yra nauja daina (nepaisant to, kad albume yra angliška versija, kodėl gi ir lietuviškos neįdėjo į audio diską?), jos vaizdo klipas, trejetas live pasirodymų ir fotogalerija iš albumo įrašymo sesijos ir muzikantų laisvalaikio. Kas jau kas, o „SBS“ moka įvairiais bonusais sudominti net ne prisiekusius fanus.