Panašu, kad sulaukėme malonios tradicijos – vos tik „Rammstein“ išleidžia stiprų albumą, tuoj pat užsuka į Lietuvą. Taip nutiko 2001 m. po albumo „Mutter“ išleidimo, o prabėgus beveik 9 metams, pasirodžius „Liebe Ist Für Alle Da“ vokiečiai vėl nutarė neaplenkti Marijos žemės.

Visiškai nepavasarišką kovo 5 d. vakarą jau nuo „Akropolio“ prasidėjusios spūstys „Siemens“ arenos link rodė, jog šįvakar Vilnių sudrebins neeilinis renginys. Perpildyti automobiliais aplinkiniai kiemai bei neregėtos spūstys prie įėjimo – tokiais vaizdais pasitiko arena. Apsauga kruopščiai tikrino kiekvieną įeinantį taip priversdama bent 20 minučių stovėti lauke. Antras netikėtumas laukia jau viduje – arenos darbuotojai dar kartą tikrina bilietus viduje, sekdami ar visi žiūrovai sueis į savo sektorius. Įveikus ir šią kliūtį, apšildančiųjų „Combichrist“ tenka pamatyti tik paskutinius akordus.

Dar praėjusį rudenį turėjusiems koncertuoti vokiečiams „U.D.O.“ antrą kartą nelabasis jau nepakišo kojos (nors ir šio turo keli koncertai buvo atšaukti Britanijoje dėl sutrikusios oro uosto  veiklos, o į repeticiją Vilniuje muzikantai pavėlavo 5 valandas). Taigi, prabėgus beveik 4 metams po „Mission No.X“ turo, kuomet Udo Dirkschneider su savo komanda buvo užsukęs į kuklius Lenkų kultūros rūmus Vilniuje, šįkart traukiu į kur kas jaukesnį mikrorajoną, kur po „Forum Palace“ stogu įsikūrusiame klube „Balsas.lt“ vėl pasitaikė proga išvysti buvusį „Accept“ vedlį. Stengdamasis užsiimti kuo patogesnę vietą arti scenos atvykstu likus 45 minutėms iki renginio pradžios. Mano didelei nuostabai, „Balsas.lt“ klubo prieigose jau būriuojasi nemažas būrys sunkiosios muzikos mėgėjų. Čia pat ant prekystalio atributiką bei diskus deda „U.D.O.“ bei apšildančiosios grupės „Interitus“ atstovai.

Praėjusio sekmadienio vakarą koncertu sostinės „Siemens“ arenoje savo turą pradėjo Suomijos simfoninio metalo atstovai „Nightwish“, kuriuos apšildė ne ką mažiau žinomas kolektyvas – švedijos melodingojo death metal grupės lyderio Peter Tagtgren projektas „Pain“.

Taigi, nors skeptikai po „Nightwish“ vokalo pasikeitimo jau laidojo šią grupę, visgi pasižiūrėti į Anette Blyckert ir jos kolegas susirinko apie 7000 sunkiosios muzikos mėgėjų.

Į roko grupės, laimėjusios pop muzikos festivalį, koncertą susirinks pop muzikos ar sukiojo roko gerbėjai? šis klausimas turbūt nedavė ramybės ne tik man, bet ir koncerto organizatoriams, kurie nesugebėjo pakviesti jokios apšildančios grupės. Sklido įvairių gandų dėl to (nėra ką kviesti, patys suomių muzikantai to reikalavo ir pan.), bet oficialaus pranešimo neišgirdome. Bet apie viską iš pradžių.
žvarbų vasario 21 d. vakarą prie sostinės “Siemens arenos”, ačiū dievui, nepamatėme jokių davatkų, besimeldžiančių už koncerto žiūrovų sielas. Tik gana nedideliais būreliais traukinačių link arenos fanų skaičius nenuteikė labai optimistiškai, o dešimttūkstantinėje salėje pustuštės tribūnos atrodė visai liūdnai. Spaudos teigimu, į koncertą atėjo 2500 žiūrovų. 19 val. po truputį arena pilnėjo, tačiau lėtieji suomiai dar net nemanė pradėti koncerto. Vis dėlto “Lordi” vardas pritraukė daugiau sukiosios muzikos gerbėjų, tarp kurių matėsi vienas kitas žinomesnis Lietuvos roko scenos veidas. Tačiau matėsi, kad į koncertą atėjo ir žmonės, kuriems kažką sako tik žodžiai “Hard Rock Hallelujah”. O ką koncerte veikė pradinio mokyklinio amžiaus vaikai (ar dar jaunesni), lieka paslaptimi.

 Karjeros pradžioje grupė "Reamonn" neretai buvo lyginama su tautiečiais "Fool's Garden“. Nemažai panašumų atrandame ir ieškodami sąsajų su Lietuva. Buva nemažai skeptikų, kurie laikė šias grupes „vieno hito atlikėjais“ („Reamonn“ - „Supergirl“, „Fool's Garden“ - „Lemon Tree“). Abi grupės jau po trejetą kartų viešėjo pas mus. Tiesa, panašu, kad lietuviai jau pasisotino „Fool's Garden“ muzika – paskutinį pasirodymą „žalgirio“ stadione stebėjo tik ištikimiausi gerbėjai. O kaip „Reamonn“? Ar ne per drąsu buvo surengti savarankišką koncertą Vilniuje, kai jau porą kartų yra tekę koncertuoti miniai paauglių už 5 kartus mažesnę kainą? Kaip parodė laikas – Vilnis pasiilgo romantiškųjų vokiečių.
Saulėtą balandžio 3 d. vakarą link „Utenos pramogų“ arenos traukė būriais tiek jaunimas, tiek pagyvenę žmonės. Ties naujausio „Reamonn“ albumo viršelio motyvais papuoštos scenos sparčiai rinkosi gerbėjai.
Lygiai 20 valanda. Staiga užgęsta šviesos ir į sceną įžengia apšildantieji kaimynai latviai. Galbūt tik tie laimingieji, kurie pagavo muzikantų dovanotus kompaktinius diskus, galėtų pasakyti kaip vadinosi ta grupė, kuri stengėsi išjudinti „Reamonn“ belaukiančią minią. Kaimynus sutikome gan santūriai, bet šiltai. Geras pusvalandis gero roko – ir vel ilga pertrauka, per kurią buvo galima apmąstyti nykią lietuvišką roko sceną, kuri net negali nieko pasiūlyti apšildyti užsienio žvaigždėms.

Nuo pat pirmų minučių, kai buvo paskelbta, jog į Lietuva atvyksta legendinis Ozzy Osbourne, šis įvykis sukėlė daug diskusijų ir skandalų. Didžiausias iš jų – bilietų platinimo nesklandumai, kai pirmi 500 bilietų buvo iššluoti per kelias minutes. Ugnį pakurstė dar ir gandai, kad buvęs “Black Sabbath” vokalas jau nebe toks kaip prieš kelis metus.
Pasak organizatorių, kartu su apšildančia grupe “Black Label Society”, atvykęs Ozzy, neišsiskyrė arogancija ar kitom keistenybėm, būdingoms aukščiausio lygio žvaigždėms. Organizatorius pralinksmino tik tai, kad prieš koncertą daininkas nusprendė pasižiūrėti filmą, kažką ne taip paspaudė ir dvd grotuvą taisyti buvo iškviesti meistrai. Operatyviai sutaisius įrenginius, Osbourne apsidžiaugė lyg koks mažametis.
į Vilniaus “Siemens” areną birželio 2 d. vakarą sugužėjo apie 8500 sunkiosios muzikos gerbėjų. Net ir atėjusiuosieji laiku, turėjo nemaloniai nustebti, nes Zakk Wylde komanda “Black Label Society” 20 minučių anksčiau pradėjo pasirodymą. Pradėjus groti nuo “New Religion”, atmosfera arenoje vis kaito. Su pavydu teko žiūrėti į Zakk Wylde, kuriam tiesiai į veidą pūtęs kondicionierius draikė plaukus. Toliau sekė dainos iš paskutiniųjų dviejų albumų “Mafia”bei “Shot To Hell”. Bedainuodamas Zakk, kaskart vis spjaudavo į viršų, taip sukeldamas dvejopą gerbėjų reakciją – nuo šypsenų iki pasibjaurėjimo. Pasirodymą užbaigia kūrinys “Stillborn”.
Geros 45 min. kieto roko ir “Black Label Society” užleidžia vietą vyrukams, derinantiems instrumentus. Neužilgo už kolonėlių pasirodė besimankštinanti prieš pasirodymą kita legenda – buvęs “Faith No More” būgninkas Mike Bordin. Greit prabėga minutės, iš kolonėlių skambant “AC/DC” ir dar neužgęsus šviesoms pasigirsta Ozzy juokas ir skanduotė: “O-lė”. Minia akimirksniu prisijungia prie Osbourne ir šiam paprašius sukelti triukšmą, mobiliaisiais telefonais bekalbantiems nebeliko nieko kito, kaip užbaigti pokalbius.