„Guns N‘ Roses“ Lenkijoje: 3 val. tobulos muzikos ir truputis netobulos organizacijos

„Ne šiame gyvenime“. Taip apie galimą klasikinės sudėties „Guns N‘ Roses“ atsikūrimą yra kadaise pasakęs W.Axl Rose. Taip jau nutiko, kad šie žodžiai netapo pranašiški – po daugybės metų Axl ir Slash užkasė karo kirvius ir drauge dar su 2 geriausios sudėties nariais išsiruošė į koncertinį turą. Birželio 20 d. grupė užsuko į kaimyninę Lenkiją, kurios link pajudėjo ir nemažas būrys lietuvių.
Apie tai, kad Gdanske įvyks neeilinis renginys, buvo jaučiama ir koncerto išvakarėse – mieste šmirinėjo daugybė „GNR“ atributika pasipuošusių žmonių, o renginio dieną „Energa Arena“ stadiono prieigos priminė sceną iš filmo „Nepriklausomybės diena“ – vos vienas kitas automobilis judėjo tolyn nuo stadiono, o link renginio vietos kaupėsi vis didesnės spūstys, eismą reguliavo policininkai, o surasti patį stadioną buvo paprasta ir visiškai miesto nepažįstančiam turistui – nuo pat centro būreliai rokerių traukė vis šiauriau, kur fanų gretos tik didėjo, kol galų gale buvo pasiektas kelionės tikslas.
Daugiau nei 40 tūkst. žiūrovų talpinanti koncertų erdvė po truputį pildėsi, nors matėsi, kad sausakimša ji nebus. O štai čia reiktų pakalbėti apie problemas, dėl kurių dūzgia visa virtualioji erdvė. Taip jau nutiko, kad į renginį bilietus pardavinėjo 2 platintojai. Bėda ta, kad tarpusavyje jie savo veiksmų nebuvo suderinę ir daugybė žmonių atėję į savo sėdimas vietas, rado jas... užimtas. Tad socialiniuose tinkluose rasime ne vieną piktą atsiliepimą apie tai, kad brangius bilietus nusipirkę žiūrovai turėjo sėdėti ant tribūnų praėjimo takų...
Kitas sąmyšis kilo dėl vadinamosios Golden Circle erdvės. Kai kuriuose ankstesniuose „Live Nation“ organizuojamuose koncertuose tai visiškai pasiteisindavo – patys ištikimiausi fanai galėjo pirkti brangesnius bilietus, tačiau žiūrėdavo į savo mėgstamą grupę iš gana arti ir dargi išvengdavo grūsties, kuri būdavo paprastosiose stovimose vietose. Šįkart vos tik užėjus į stadioną krito į akis tai, kad „Golden Circle“ erdvė užima maždaug du trečdalius visų stovimų vietų. Tai reiškia, kad jei pavėlavai – gerai matysi savo dievukus tik per stadiono ekraną.
Tačiau sugrįžkime prie muzikos. Pertraukų metu per kolonėles skambėjo senosios Alice Cooper dainos, tarsi primindamos, kad šiek tiek daugiau nei už mėnesio mūsų laukia dar vienas puikus vasaros reginys. Lygiai žadėtą 18 val. 45 min. į sceną įžengia lenkai „Virgin“. Pradžia ne pati geriausia – pritariančiosios vokalistės bei grupės lyderė Dorota Rabczewska savo apranga primena Lietuvos estrados princo grupės nares, o tas įžanginis „AC/DC“ „Thunderstruck“ motyvas irgi nieko gero nežada. Tačiau kai ateina eilė savajai kūrybai, niūrūs debesys šiek tiek prasisklaido. Lenkijos scenoje dar prieš porą dešimtmečių Kasia Nosowska bei grupė „Hey“ kaitino klausytojų širdis. Dabar estafetę perėmė kita karta. Tik labai jau liūdnai nuskambėjo „Van Halen“ „Ain't Talkin' 'Bout Love“ cover'is. Dar vienas dalykas, kritęs į akis – lenkai labai šaltai sutiko saviškius scenoje. Tik po paskutinės dainos jau klausytojų širdys atlėgo ir išlydėjo apšildančiąją grupę į užkulisius gausiais aplodismentais.
Dar išvakarėse britai „Killing Joke“ sugrojo solinį koncertą Varšuvoje, o šįkart vėl lipo prieš Lenkijos publiką, tik jau kur kas gausesnę. Lenkiškai pasisveikinęs įspūdingo stoto frontmenas Jaz Coleman sukelia ant kojų susirinkusius žiūrovus ir atlieka bene žinomiausią savo kūrinį – „The Wait“. Taip, čia yra ta pati daina, kurią 1987 m. perdainavo „Metallica“. Tiesą sakant, iki šiol nebuvo tekę girdėti originalios šios dainos versijos, kuri čia gerokai nuvylė. Taip, originalumo šiai grupei netrūksta, iš jos įkvėpimo sėmėsi ne vienas vėliau išgarsėjęs kolektyvas. Tačiau muzika retkarčiais buvo gerokai per kreiva, kad galėtų sužavėti neįnoringą klausytoją. Visgi likusį pasirodymo laiką muzika šiaip taip „pramušė“ ir susiklausė visai smagiai. Vokalistas pertraukėlių tarp dainų metų skleidė ekologiškas idėjas, atsiprašinėjo savo šalies vardu už „brexit“ rezultatus. Senobinis post-punk su daugybe sintezatoriaus ir klavišinių instrumentų garsais glumino, kaip ir minėto balsavimo finalinis rezultatas. Bet dalis repertuaro susikramto pakankamai lengvai ir maloniai nueina į skrandį.
Pagaliau ateina eilė ir pagrindiniams vakaro kaltininkams. Kai būgnų technikas vos vieną kartą paspaudžia bosinio būgno pedalą, per visą stadioną pereina pasimėgavimo atodūsis – va, čia jau tikrai išgirsime visus garso inžinieriaus sugebėjimus.
Vėliau scenoje plačiai įjungiami abu ekranai (per apšildančių grupių pasirodymus buvo panaudoti tik bene trečdalis jų). Ekrane išvystame grupės logotipą, papuoštą dvejomis Lenkijos vėliavomis. Tai buvo bene vienintelis kartas, kai stadione buvo kažkaip užsimenama, jog šiandien koncertas vyksta Lietuvos pašonėje.
Pirmasis lenkams bei šalies svečiams pamojuoja būgnininkas Frank Ferrer, po to prie savo instrumentų ateina klavišininkai Dizzy Reed bei Melissa Reese, o galiausiai išvystame gitaristą Richard Fortus bei šauniąją trijulę – bosistą Duff McKagan, gitaristą Slash bei vokalistą Axl Rose. Vakaras pradedamas nuo debiutinio albumo repertuaro – „It's So Easy“, „Mr. Brownstone“. Publika muzikantus sutinka labai entuziastingai, tačiau kiek nurimsta tuo momentu, kas pradžiugina šių eilučių autorių – buvę Axl bendražygiai neignoravo to laikotarpio, kai grupės vėliavą nešė tik pats Axl (na, taip, dar visad šalia buvo ištikimasis klavišininkas Dizzy) bei išleido albumą „Chinese Democracy“. Būtent pastarojo albumo titulinė daina netrukus ir atliekama.
Tiesa, tuojau pat akimirksniui širdis nukrenta į užkulnius, nes atrodė, kad aikštingasis Axl Rose padarys tai, ką per savo karjerą darė nesyk – atrodė, kad pastebėjęs įsišėlusius ir susispaudusius fanus, dainininkas tiesiog trenks žemėn mikrofoną ir taip užbaigs šou. Tačiau visgi „Guns N‘ Roses“ frontmenas tiesiog paprašo vardan visų saugumo žengti bent po vieną žingsnį atgal ir koncertas tęsiamas toliau. Štai ir ateina eilė klasikai – „Welcome to the Jungle“, „Estranged“, „Live and Let Die“, „You Could Be Mine“ retkarčiais praskiedžiami paskutiniojo disko dainomis ar kiek mažesniais hitais tapusiomis senienomis.
Vėliau Axl eina kelias minutes atsipūsti, o prie mikrofono stoja Duff McKagan, iki tol sėkmingai buvęs pritariančiuoju vokalistu. Žinoma, daugybę aplodismentų susilaukia jo atliekamas „Attitude“.
Saulės spinduliams jau senokai nebespiginant rytinės tribūnos žiūrovams į akis, o esant gražaus vasaros vakaro prieblandai, ateina laikai puikiai baladei „This I Love“. tuojau pat kyla aukštyn išmaniųjų įrenginių švieselių jūra, kuri siūbuoja ir per „Civil War“ bei „Yesterdays“. Žvilgtelėjus į laikrodį apima šiokia tokia panika – pasirodymas jau persirito į trečią valandą, o dar neskambėjo šitiek dainų! Tuo labiau, kad dabar atliekama 10 minučių trukmės „Coda“.
Tačiau nei muzikantai, nei žiūrovai nemažina apsukų – gitaristai daug improvizuoja, o netrukus fanų minia vėl šoka aukštyn, kai išgirsta „My Michelle“ pirmuosius akordus. Vėliau scenos priekyje iš kažkur atsiranda fortepijonas, prie kurio sėdęs patsai Axl pradeda skambinti „November Rain“ melodiją. Žinoma, bene įspūdingiausias buvo finalinis šio kūrinio momentas, kai Slash solo partija buvo pagardinta pirotechnikos lietumi.
Kaip jau kai kur buvo rašyta anksčiau, būtent Slash buvo pagrindinis vakaro herojus, nors ir Axl stengėsi iš paskutiniųjų ir lakstė po sceną (pvz., atlikdamas „Knockin' on Heaven's Door“) lyg vis dar dabar būtų 1991-ieji metai.
Kiek vėliau sekė jaudinantis netikėtumas – Dizzy Reed pradeda skambinti „Soundgarden“ dainos „Black Hole Sun“ melodiją ir šiuo kūriniu grupė pagerbia prieš mėnesį Anapilin iškeliavusio muzikanto atminimą. Tuo tarpu visas „Energa Arena“ stadionas vėl yra nušviestas išmaniųjų įranginių žibintuvėlių – žiūrovai šįkart buvo dar aktyvesni nei skambant kuriai nors „Guns N‘ Roses“ baladei. Tačiau šou turi tęstis - Axl švilpuko signalu duoda pradžią dainai „Nightrain“, po kurios muzikantai pamojuoja fanams ir nulipa nuo scenos.
Fanams skanduojant grupės vardą, muzikantai sugrįžta ir atlieka dar vieną hitą iš savo ankstyvojo periodo - „Patience“. Pastarasis kūrinys šiame ture retakarčiais pakeičiamas į „Don't Cry“. Kalbant apie grojaraštį, būtent tik pastarosios dainos neįtraukimas į pasirodymo Lenkijoje planą, asmeniškai nuvylė. Visa kita puiku - kaip dažniausiai ir būna, vakaras pabaigiamas „Paradise City“. Po jos vėl muzikantai be didelių ceremonijų dingsta užkuliuose. Kirba mintis, kad galbūt tai dar nėra pabaiga. Rokeriai grįžta, tačiau tik tam, kad nusilenktų publikai ir išdalintų trofėjus. Dabar jau tikrai viskas.
Kone visi apsilankiusieji koncerte gyrė muzikantus už ištvermę (beveik 3 valandos intensyvaus šou!) ir profesionalumą. Kaip priekaištą, galima būtų paminėti tai, kad muzikantai beveik visiškai nebendravo su publika. Išskyrus pradžioje paminėtą video instaliaciją su „Guns N‘ Roses“ logotipu ir dvejomis Lenkijos vėliavomis, daugiau jokių sąsajų su koncerto vieta nebuvo. Ta prasme, jeigu čia pat būtų buvęs filmuojamas DVD, iš įrašo žiūrovas net nebūtų supratęs kurioje šalyje vyksta pasirodymas.
Visgi, išskyrus paminėtus trūkumus, šou buvo paties aukščiausio lygio. Stebint Axl ir Slash elgesną scenoje pasirodė, kad nesantaikos metais tarp šių roko žvaigždžių jau tikrai tolimoje praeityje ir šis turas vyksta ne (tik) dėl materialinės naudos. Ir jei jau pradėjo skliti kalbos apie būsimą naują albumą, reik tikėtis, kad taip ir įvyks.






PANAŠŪS STRAIPSNIAI

W.Axl Rose padavė į teismą buvusį vadybininką
Slash žada įspūdingus koncertus
Slash scenoje buvo užpultas gerbėjo
Buvęs "Guns N' Roses" narys ruošiasi įrašų sesijai
“Guns N’Roses” po 4 metų pertraukos koncertuos JAV


Komentarai
Komentarų nėra. Būk pirmas!
Vardas:


Kiek bus du kart du plius 2 ?
Copyright 2016 hardrokas.net. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be administratoriaus sutikimo draudžiama. [email protected]