„Helloween“ Lenkijoje: senosios kūrybos fano svajonės išsipildymas
Nespėjo išblėsti vasarą Lenkijoje matyto „Guns N'Roses“ koncerto įspūdžiai, o nepraėjus nė pusmečiui kaimyninės šalies melomanai tapo dar vieno atsikūrimo liudininkais. Jei „Guns N'Roses“ atsikūrimas iš tikrųjų tapo itin maloniu siurprizu, „Helloween“ atvejis kiek kitoks. Metams bėgant ne vienas buvęs „Helloween“ narys užglaistė praeityje įvykusius nesutarimus su kolegomis. Pavyzdžiui, gitaristas ir vokalistas Kai Hansen su savo kita grupe „Gamma Ray“ yra ne kartą apšildęs „Helloween“ koncertus, o dainininko Michael Kiske balsą galime išgirsti net trijuose „Gamma Ray“ albumuose ir šiedu muzikantai netgi sukūrė bendrą projektą „Unisonic“. Be to, po 1994-ųjų, kai naujuoju frontmenu tapo Andi Deris, „Helloween“ reikalai klostėsi visai neblogai. Išskyrus vieną didesnę krizę 2003-aisiais (kuomet nelabai draugiškai buvo išsiskirta su senbuviu gitaristu Roland Grapow), Hamburgo power/speed metalo meistrai visus tuos metus išlaikė kokybės kortelę pakankamai aukštai. Tad apie 1987-1988 m. sudėties koncertus svajojo tik patys ištikimiausi ankstyvosios kūrybos fanai. Tačiau ir visiems kitiems buvo vis tiek nepaprastai malonu išgirsti, kad prie šiandienių narių koncertiniam turui „Pumpkins United“ prisijungė abu ankstesnieji „Helloween“ frontmenai.

Plačiau
„Dirkschneider“ Lietuvoje: neeilinis pasirodymas ir eilinis anšlagas
Jau per paskutinius du „U.D.O.“ koncertus Lietuvoje buvo galima įžvelgti tai, kad senosios „Accept“ dainos Udo Dirkschneiderio pasirodymuose nėra gyvybiškai reikalingos – tiek 2013 m., tiek ir 2015 m. Vilniuje keli didžiausi „Accept“ hitai nuskambėjo tik pačioje pabaigoje, o visą kitą grojaraščio dalį sudarė kompozicijos iš gausios „U.D.O.“ diskografijos. Tad net nelabai ir nustebino ta žinia, jog Udo nutarė surengti koncertinį turą, kurio metu skambės tik jį išgarsinusios dainos, o vėliau prie šio kūrybinio periodo niekada nesugrįžti.
2016 m. vasarį prasidėjęs turas „Back to the Roots“ buvo toks sėkmingas, kad jį pabaigus ir išleidus net 2 (!!!) koncertinius albumus, buvo nuspręsta gastroles pratęsti dar bent metams. Pirmosios turo dalies metu „U.D.O.“ (šių gastrolių metu pasivadinę tiesiog „Dirkshneider“) Lietuvą aplenkė, tačiau nutarė čia sugrįžti 2017-aisiais. Bene pagrindinis skirtumas tarp „Back to the Roots“ ir „Back to the Roots II“  – grupę paliko paskutinius 5 metus čia grojęs suomis gitaristas Kasperi Heikkinen, kurį pakeitė brazilas Bill Hudson.

Plačiau
„Apocalyptica“ Vilniuje: atgal į pradžią
Suomijos violončelininkų grupė „Apocalyptica“ apie save pranešė pasauliui 1996-aisiais. Nuo to laiko originalusis kvartetas džiugino vis naujais kūrybiniais sprendimais, tačiau galiausiai ateina tas momentas, kai išlepintą žiūrovą kažkuo nustebinti pasidaro itin sunku. Muzikantai nuo 1999-ųjų maždaug kas 2 metus vis užsukdavo į Lietuvą, išbandė įvairias koncertų vietas, pradedant Vilniaus koncertų ir sporto rūmais bei Kauno „Žalgirio“ arena, baigiant Trakų pilimi bei Valdovų rūmais. 2017-aisiais grupė sugrįžo pas mus jau 10 kartą ir čia surengė netgi 3 pasirodymus didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Tai kuo suomiai nutarė privilioti į sales žiūrovą šįkart? Ogi visišku sugrįžimu prie šaknų. Šiemet koncertuose kolektyvui vėl talkina akmeninio veido muzikantas Antero Manninen, kaip ir grupės senbuviai Eicca Toppinen, Paavo Lötjönen ir Perttu Kivilaakso, stovėjęs prie „Apocalyptica“ šaknų ir įrašęs jau kultiniu tapusį albumą „Plays Metallica by Four Cellos“. Būtent pastarąjį darbą violončelių virtuozai ir pristato šiame ture.

Plačiau
„Arch Enemy“ Vilniuje: energingas koncertas vokalistės protėvių žemėje
Frontmeno pasikeitimas neretai reiškia grupės nuosmukį ar net gyvavimo pabaigą. Tačiau būna ir malonių išimčių. Švedai (šiandien teisingiau būtų sakyti – tarptautinėkomanda)  „Arch Enemy“ į tokią situaciją buvo pakliuvę porą kartų - nors yra saujelė žmonių, manančių kad po pirmųjų trijų albumų įrašų grupę palikusio Johan Liiva pasitraukimo kolektyvas nieko vertingo nesukūrė, visgi jo „įpėdinė“  Angela Gossow iškėlė grupę į neregėtas aukštumas. Tad nenuostabu, kad gerbėjų tarpe kilo sąmyšis, kai ši gerklingoji vokietė 2014-aisiais užleido savo vietą kanadietei Alissai White-Gluz.  Kad „Arch Enemy“ laidoti dar anksti, galėjo įsitikinti fanai Lietuvoje, kai ši grupė tais pačiais metais koncertavo Anykščiuose. Po kiek daugiau nei 3 metų muzikantai atvyko ir į Vilnių.

Plačiau
Alice Cooper Trakuose: gandai apie išsikvėpusią roko legendą gerokai perdėti
Kadaise atmintin įsirėžę matyti filmai ar perskaityti romanai yra neretai idealizuojami, tad po daugelio metų peržiūrėjus ar perskaičius tuos kūrinius kartais tenka smarkiai nusivilti. Panašios mintys apėmė sužinojus, kad po 17 metų pertraukos į Lietuvą sugrįš Alice Cooper. 2000-aisiais muzikantas Vingio parke surengė tiesiog tobulą pasirodymą. Pasibaigus tų metų turui viskas buvo įamžinta puikiame koncertiniame DVD „Brutally Live“, kuris neleido prisiminimams nugulti į gilias atminties kerteles. Tačiau po to Alice Cooper karjeroje buvo visko – pasirodė keli stiprūs albumai, keli silpnesni. Vieni muzikantai atėjo į kolektyvą, kiti – išėjo. Bene didžiausias praradimas – būgnininkas Eric Singer, kuris iš pradžių dar laviravo tarp Alice Cooper grupės bei „Kiss“, bet jau prieš 13 metų galutinai pasirinko pastarąjį kolektyvą ir perėmė Peter Criss vaidmenį. Jei ieškoti teigiamų pokyčių - vienas didžiausia atradimas šiandieninėje A.Cooper kompanijoje yra amerikietė gitaristė Nita Strauss, sėkmingai perėmusi estafetę iš Richie Sambora gyvenimo draugės Orianthi.

Plačiau
„True & Evil 2017“: turiningiausias būdas praleisti Joninių laisvadienį
3 metus iš eilės Vilniaus Kuro aparatūros apylinkėse metalo muzika griaudėdavo liepos pirmoje pusėje, o šiemet  „True & Evil“ festivalio organizatoriai nutarė šventę paankstinti pora savaičių ir Žirmūnuose apsilankyti per pačias Jonines. Būtent birželio 24 d. Vilniaus bei kitų miestų metalistams buvo pateiktas pats skambiausias vardas per visą festivalio istoriją – Vokietijos thrash metalo legendos „Destruction“. Tačiau buvo ką veikti Kareivių gatvėje ir iki tol...
Net ir tuomet, kai „True & Evil“ vykdavo liepą, maždaug kas antrus metus žiūrovus lepindavo geri orai, o kitus kartus tekdavo pakeiksnoti gamtos išdaigas, kurios nuvydavo slėptis po skėčiais, pakoreguodavo išgerto alaus bokalų skaičių, o lepesnį metalistą netgi priversdavo dvejoti: ar dalyvauti festivalyje, ar pasilikti namie. Ne išimtis buvo ir šiemet - festivalio rytą orai mainėsi kelis kartus, o sinoptikų prognozės nuteikė, kad šokiai pagal „Mad Butcher“ melodiją gali vykti pliaupiant vasariškam lietui.

Plačiau
„Guns N‘ Roses“ Lenkijoje: 3 val. tobulos muzikos ir truputis netobulos organizacijos
„Ne šiame gyvenime“. Taip apie galimą klasikinės sudėties „Guns N‘ Roses“ atsikūrimą yra kadaise pasakęs W.Axl Rose. Taip jau nutiko, kad šie žodžiai netapo pranašiški – po daugybės metų Axl ir Slash užkasė karo kirvius ir drauge dar su 2 geriausios sudėties nariais išsiruošė į koncertinį turą. Birželio 20 d. grupė užsuko į kaimyninę Lenkiją, kurios link pajudėjo ir nemažas būrys lietuvių.
Apie tai, kad Gdanske įvyks neeilinis renginys, buvo jaučiama ir koncerto išvakarėse – mieste šmirinėjo daugybė „GNR“ atributika pasipuošusių žmonių, o renginio dieną „Energa Arena“ stadiono prieigos priminė sceną iš filmo „Nepriklausomybės diena“ – vos vienas kitas automobilis judėjo tolyn nuo stadiono, o link renginio vietos kaupėsi vis didesnės spūstys, eismą reguliavo policininkai, o surasti patį stadioną buvo paprasta ir visiškai miesto nepažįstančiam turistui – nuo pat centro būreliai rokerių traukė vis šiauriau, kur fanų gretos tik didėjo, kol galų gale buvo pasiektas kelionės tikslas.

Plačiau
Doogie White Vilniuje: smagios naujos koncertų erdvės krikštynos
Yra dainininkų, kurie gal ir nesipuikuoja žurnalų viršeliuose, tačiau sunkiu darbu, talentu bei atsidavimu muzikai išsikovojo ištikimų gerbėjų būrio simpatijas ir jas išlaiko daugelį metų. Škotijos rokerį Doogie White galima būtų pavadinti vienu iš jų. Muzikanto biografijoje yra įspūdingų įrašų, tačiau galbūt kai kur pritrūko sėkmės iki to, kad D.White būtų gretinamas su David Coverdale ar Ronnie James Dio. 2012 m. drauge su gitaros virtuozu Michael Schenker į Vilnių atvykęs D.White paliko pakankamai gerą įspūdį, tad turbūt ne vienam melomanui gegužės 15 dieną knietėjo ne tik apžiūrėti naujo klubo „Rock River Club“ erdvę, tačiau ir norėjosi dar kartą pasigėrėti seno gero hardroko melodijomis.

Plačiau
Kitas -> Paskutinis ->>
Copyright 2016 hardrokas.net. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be administratoriaus sutikimo draudžiama. [email protected]