„The Shiver“ – „Adeline“ (2017)

Vienoms grupėms iškart pavyksta užkariauti muzikos pasaulį, o kitoms reikia po truputį skintis kelią į pripažinimo link. Italų gotikinio roko grupė „The Shiver“ labiau priklauso pastarajai kategorijai - kolektyvas gyvuoja jau 12 metų, savo diskografijoje turi pilnus 4 albumus, Facebook paskyros sekėjų skaičius artėja prie 7 tūkstančių, muzikantai gali pasigirti bendrais koncertais su Tarja Turunen, „Papa Roach“ „Misfits“, „God Is an Astronaut“ bei „Sonic Sindicate“. Tačiau mainstreaminėje scenoje šie Romos rokeriai vis dar nėra itin žinomas vardas. Galbūt pavasarį pasirodęs naujas diskas „Adeline“ kilstelės italų ketveriukę į aukštesnį lygį?
„The Shiver“ muzika apibūdinama alternatyvaus bei gotikinio roko terminais, jai buvo klijuojama „Evanescence“ pasekėjų etiketė (kurios muzikantai itin kratosi). Dalis šių apibūdinimų tinka, tačiau muzikantai progresuoja ir žada, kad ateityje iš jų sulauksime siurprizų.
Nuo paskutinio albumo „The Darkest Hour“ išleidimo prabėgo 3 metai ir atsišviežinę, tačiau išlaikę branduolį (bene svarbiausia persona kolektyve - vokalistė ir pagrindinė grupės kompozitorė  Federica Faith Sciamanna ir šįkart nuveikė daugumą kūrybinių darbų) rokeriai balandžio 4 d. išleido albumą „Adeline“. Pasak „The Shiver“ lyderės, pagrindinis skirtumas nuo paskutiniojo disko - grupės kūryboje sumažėjo post-roko, o šįkart naujajame darbe išgirsime daugiau tiesmuko gitarų skambesio. 
Jei pradėti nuo kritikos, tai iškart papriekaištausiu grupei dėl to, kad į disko lankstinuką nebuvo įkelti dainų tekstai. Nesvarbu, ar grupė turi globalių ambicijų, ar pasitenkina tik vietinės reikšmės populiarumu, visgi turėtų suteikti galimybę klausytojui įsigilinti ir į tai, apie ką albume yra dainuojama. Tuo labiau, kad „The Shiver“ nutolo nuo labai dažnai šiandieniniame pasaulyje nagrinėjamų socialinių temų, o šįkart pasakoja istorijas apie vaiduoklius, magiją ar raganavimą. Tiesa, tituliniam disko kūriniui buvo sukurtas tekstinis vaizdo klipas, o pati daina parinkta kaip visą albumą reprezentuojantis singlas ir iki albumo pasirodymo pateiktas klausytojui. Galbūt tai nėra pati stipriausia albumo kompozicija, bet ji gana taikliai atspindi viso albumo nuotaiką, skambesį ir meninę vertę.



Albume esantys kūriniai dažniausiai nėra ilgi, neretai prasidedantys lėtu tempu, tačiau vėliau įgauna pagreitį ir klausytoją užplūdusį ramumą išsklaido sunkesniais gitarų rifais arba stipresnėmis Federicos vokalinėmis partijomis.
Toks dainos kepimo receptas tikrai nėra blogas, bet labiausiai įsimena būtent tie kūriniai, kurie pastatyti kiek ant kitokio pagrindo. „Wounds“ yra bene greičiausia albumo kompozicija, tačiau vis tiek savyje turinti daug lyriškų nuokrypių. Greta jos galima pastatyti jau minėtą dainą „Adeline“ bei „How Deep Is Your Heart, How Deep Is Your Soul“.
Viena sunkiausių albumo dainų - „Miron-Aku“. Jame yra intarpas, kuriame bandoma išgauti growl vokalą. Taip „The Shiver“ buvo darę ir anksčiau, tačiau naujausiame albume šis triukas nelabai suveikia. Didžiąją disko dalį sudaro kiek kitokia muzika, tad jo pabaigoje bandymas „pasunkinti“ bendrą vaizdą neatrodo įtikinamai. O ir klausę ankstesnius „The Shiver“ darbus, žino, kad Federica gali tokias natas ištraukti ir truputį geriau.
Albumas užbaigiamas dar kiek kitokia gaida - instrumentiniu kūriniu „Electronoose“. O jau dabar eksperimentas labai vykęs - tai yra puikus post roko/metalo pavyzdys, kuriuo itin smagiai pabaigiamas albumas.
Įvertinę visus pliusus ir minusus,gauname visai įdomų darbą, kurio turinio dar nesugadino priekabūs prodiuseriai, reikli leidybinė kompanija ar bandymas pataikauti masėms.


1. Awaiting
2. Adeline
3. Rejected
4. Wounds
5. How Deep Is Your Heart, How Deep Is Your Soul
6. Light Minutes
7. High
8. Pray
9. Miron-Aku
10. Electronoose

2017 The Shiver    

Vertinimas: 4/5



Komentarai
Komentarų nėra. Būk pirmas!
Vardas:


Kiek bus du kart du plius 2 ?
Copyright 2016 hardrokas.net. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be administratoriaus sutikimo draudžiama. [email protected]