„True & Evil 2017“: turiningiausias būdas praleisti Joninių laisvadienį

3 metus iš eilės Vilniaus Kuro aparatūros apylinkėse metalo muzika griaudėdavo liepos pirmoje pusėje, o šiemet  „True & Evil“ festivalio organizatoriai nutarė šventę paankstinti pora savaičių ir Žirmūnuose apsilankyti per pačias Jonines. Būtent birželio 24 d. Vilniaus bei kitų miestų metalistams buvo pateiktas pats skambiausias vardas per visą festivalio istoriją – Vokietijos thrash metalo legendos „Destruction“. Tačiau buvo ką veikti Kareivių gatvėje ir iki tol...
Net ir tuomet, kai „True & Evil“ vykdavo liepą, maždaug kas antrus metus žiūrovus lepindavo geri orai, o kitus kartus tekdavo pakeiksnoti gamtos išdaigas, kurios nuvydavo slėptis po skėčiais, pakoreguodavo išgerto alaus bokalų skaičių, o lepesnį metalistą netgi priversdavo dvejoti: ar dalyvauti festivalyje, ar pasilikti namie. Ne išimtis buvo ir šiemet - festivalio rytą orai mainėsi kelis kartus, o sinoptikų prognozės nuteikė, kad šokiai pagal „Mad Butcher“ melodiją gali vykti pliaupiant vasariškam lietui.
Prieš pat prasidedant renginiui dangus lyg ir pragiedrėjo, tad šiemet „True & Evil 2017“ startavo visai linksma gaida: kaip ir ankstesniais metais, renginio vedėjas paaiškina susirinkusiems vidaus taisykles, o paskui pakviečia ant scenos grupę „Hellhookah“, kurios vardas tarp šventės dalyvių buvo patvirtintas likus vos kelioms dienoms iki festivalio. Dueto logotipas nespėjo atsidurti ant „True & Evil 2017“ plakatų ar atributikos, bet juk tūlam klausytojui visai smagu netikėtai gauti pusvalandį papildomos muzikos. Doom metalą grojanti grupė šiuo metu galbūt daugiau koncertuoja užsienyje nei Lietuvoje, tačiau ne vienas žiūrovas, jau ir anksčiau matęs „Hellhookah“ pasirodymą gyvai, nepraleido progos pasižiūrėti šių vilniečių koncerto dar kartą. Išgirstame debiutinio albumo „Endless Serpents“ repertuarą, iš kurio galbūt pasigendame dainos „The Way“. Tačiau vietoje to išgirstame ir šį tą negirdėto. Visa laimė, vieno naujo kūrinio apie žaibus atlikimas neprišaukia gamtos stichijų.
Kiek vėliau ant scenos duetą sėkmingai keičia vietiniai thrasheriai „Alcotopia“. Išgirstame ir žinomesnius kūrinius, tokius kaip „Faceless Man“ bei „Doctor Waclow“, o taip pat gabalus iš būsimo albumo. Jaunuoliai grojo labai energingai, tačiau išjudinti publiką bei priversti pakilti žiūrovus nuo suoliukų buvo labai sunku. O pasirodymas baigėsi gana komišku epizodu – kadangi renginys nuo numatytos programos atsiliko maždaug 15 min., vienas iš organizatorių įspėjo muzikantus, kad ‚Alcotopia“ turėtų nulipti nuo scenos ne po dviejų, o po vienos dainos. Muzikantai ruošėsi visgi atlikti tą papildomą kompoziciją, vėlgi organizatoriai mojavo rankomis, kad tam laiko tikrai nėra. Kai beveik visa „Alcotopia“ grupė jau susitaikė su tuo, kad šiandien pasirodymas baigtas, nuo visų nusisukęs bosistas Tomas vienintelis skambino savo instrumentu. Galiausiai muzikantas pastebėjo, kad šiuo metu groja tik jis vienas. Kolegos leipo juokais, o Tomas neslėpė apmaudo ir per mikrofoną išsakė viską, ką tuo metu galvojo. Visgi galima suprasti ir organizatorius, kurie nori, kad renginys vyktų preciziškai tiksliai. Galima suprasti ir pačius muzikantus, kurie ne dėl savo kaltės buvo priversti scenoje būti šiek tiek trumpiau.
Tačiau šou tęsiasi toliau. Galų gale didžioji dalis žiūrovų pakyla iš sėdimų vietų ir eina arčiau scenos, kur netrukus savo pasirodymą pradeda grupė „Burying Place“. Kolektyvas paskutinį kartą grojo gyvai dar 2013 m. pavasarį, kuomet sudalyvavo pirmajame festivalyje „Armageddon Descends“. Giedriaus Ambraziejaus komanda šįkart pasiūlo ir pačių pirmųjų dainų, ir koverių, ir kūrinių iš vis dar tebeįrašinėjamo debiutinio ilgagrojo. Netgi dvi kompozicijas grupės frontmenas Mykolas dedikuoja beatifikuojamam vyskupui Teofilijui.
Po 40 minučių „Burying Place“ nulipa nuo scenos, o gerbėjams vėl belieka apsišarvuoti kantrybe ir laukti studijoje įrašytų dainų. Kai festivalio metu buvo paskelbta, kad albumas „bus įrašytas šiemet, o išleistas kitais metais“, tarp žiūrovų nuvilnijo juokas. Tačiau šįkart, ko gero, tai bus visiška tiesa.
Brutalaus metalo dvasia nuvejama nuo scenos tik dvidešimčiai minučių - po pertraukos „True & Evil“ publiką kaitina jonaviečiai „Agonija“. Kaip ir prieš tai groję amžininkai, senbuvio gitaristo Švarco vedini muzikantai tvoja smagaus death metalo ir pagaliau jau galutinai išjudina publiką. Žiūrovų gretos nors ir nėra gausios, tačiau susirinkusieji aktyviai įsilieja į mosh pito dalyvių gretas. O ir iš muzikinės pusės „Agonija“ atrodo labai solidžiai.
Po to ateina eilė svečiams „Condescension“. Estai su vokalistu latviu priešakyje startuoja įspūdingai – grimas, gobtuvai, o vieno gitaristo veidą slepia maro gydytojo kaukė. Žinoma, kiek vėliau vardan patogumo gobtuvai ar kaukės nusiimamos, tačiau pasirodymas vis tiek tampa malonia vakaro staigmena. Tik prieš tai išsisiautę žiūrovai vėl nusėda prie stalų, kur maloniai gurkšnoja gaiviuosius gėrimus. „Condescension“ frontmenas Ivars iš paskutiniųjų stengiasi išjudinti publiką, tačiau nepadeda net „Behemoth“ koveris. Žiūrovai linguoja į taktą, tačiau tik tiek.
Svečiams iš Narvos nulipus nuo scenos, prasideda paruošiamieji darbai pagrindiniams vakaro kaltininkams. Tad kol scenoje triūsia aptarnaujantis personalas, visų dėmesys nukreipiamas į čia pat vykstančias alaus statinės laikymo bei alaus bokalo gėrimo varžybas. Per valandos trukmės pertrauką dar galima numalšinti alkį arba įsigyti šiandien koncertuojančių grupių įrašų bei atributikos.
Maždaug 21 val. 30 min. Vokietijos thrash metalo veteranai pradeda savo pasirodymą. Šou startuoja nuo titulinio naujausio albumo „Under Attack“ kūrinio. Po pertraukos pailsėję arba visą vakarą jėgas taupę žiūrovai galiausiai pasileido šėlti thrash ritmu. Nestoviniuoti privertė prapliupęs lietus ir tokios dainos, kaip „Nailed to the Cross“ ar „Mad Butcher. Sužavėtas vaizdo prie scenos, „Destruction“ lyderis Schmier gyrė publiką, kuri tokiu nepalankiu oru nepabūgo ateiti į koncertą ir jame aktyviai dalyvauti.
Lietus įsismagino kaip reikiant, tačiau įsibėgėjo ir veiksmas scenoje bei šalia jos. Apsaugos darbuotojams nemažą galvos skausmą sukėlė vieno fano šuoliai nuo apsauginės tvorelės į žiūrovų būrį. Tuo tarpu „Destruction“ toliau vieną po kito grojo thrash metalo himnus, o pauzių tarp dainų metu Schmier rėždavo kokią nors gyvenimo tiesą – viena daina buvo skirta nuo kompiuterio ekranų neatsitraukiantiems žmonėms ir nelankantiems metalo muzikos koncertų. Kitą kartą dainininkas išsakė savo nuomonę apie plastikiniuose induose pardavinėjamą alų ir pabrėžė, kad tikras alus privalo būti tik stikliniuose buteliuose.
Net kelis kartus Schmier pažėrė padėkos žodžių organizatoriams ir palinkėjo festivaliui kasmet tik augti, primindamas, kad „Wacken Open Air“ savo egzistavimą pradėjo irgi kaip kuklus vietinės reikšmės renginys.
Galiausiai muzikantai pasiteirauja gerbėjų, kurį kūrinį norėtų išgirsti. Dauguma atsako teisingai – festivalis uždaromas senu geru gabalu „Bestial Invasion“. Po jo „Destruction“ palieka sceną ir Kuro aparatūros apylinkėse įsivyrauja ramybė.
Per Rasų šventę kelis kartus yra vykęs festivalis „Kilkim žaibu“, tad kurios Joninės buvo geriausios true metalisto gyvenime, galima ilgai diskutuoti. Tačiau abejonės nekelia tai, kad šiemet turiningiausiai praleido laisvadienį tie, kas atėjo į Kuro aparatūros gamyklos griuvėsius ir pusdienį klausėsi teisingos ir piktos muzikos. 

Daugiau FOTOGRAFIJŲ



PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Vasarį - naujas "Destruction" albumas
"Destruction" pradeda darbą studijoje
"Destruction" paliko du nariai
"Destruction" įrašinėja naują albumą
"Destruction" siūlo pasiklausyti naują dainą


Komentarai
Komentarų nėra. Būk pirmas!
Vardas:


Kiek bus du kart du plius 2 ?
Copyright 2016 hardrokas.net. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be administratoriaus sutikimo draudžiama. [email protected]